Kaip rašoma Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos pranešime, metų laikai, o kartu su jais besikeičiančios meteorologinės sąlygos, įtakoja transporto priemonių eismo intensyvumą, važiavimo greitį, nuo kurių priklauso ir eismo įvykių skaičius, jų padariniai.
Praėjusiais, 2008-aisiais, metais daugiausia eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, įvyko vasarą – 1 tūkst. 309 ir rudenį – 1 tūkst. 204. Daugiausia žmonių žuvo rugsėjo–lapkričio mėnesiais – 164 ir vasarą – 126. Daugiausia žmonių žuvo spalį – 62 (2007 metais daugiausia žmonių žuvo birželį ir rugsėjį – po 81).
Ruduo ir žiema visiems eismo dalyviams pakankamai sudėtingas laikotarpis. Na, o transporto priemonės vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo, vežamų keleivių, krovinio saugumą, bet ir už savo darbą, t. y. vairavimą.
Vairuoti – vadinasi, numatyti. Sugebėjimas prognozuoti – viena svarbiausių transporto priemonės vairuotojo savybių. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau lieka laiko stebėjimui, prognozėms ir veiksmams pavojui išvengti. Sumanus (protingas) vairuotojas greitį moka pasirinkti atsižvelgdamas į eismo sąlygas – važiuoja, greičiau, kai galima, lėčiau, kai būtina.
Kiekvienam vairuotojui reikėtų tinkamai įvertinti tai, kad rudenį–žiemą: važiuojama gerokai mažesniu greičiu, laikomasi saugaus (didesnio) atstumo iki kitos važiuojančios transporto priemonės.
Būtina tinkamai ir iš anksto pasirūpinti transporto priemonės technine būkle (padangos, šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, plovikliai).
Kelyje yra ir kitų eismo dalyvių – pėsčiųjų, dviratininkų, vadeliotojų. Tad vairuotojai ypač atidūs turi būti važiuodami kelyje tamsiuoju paros metu, prieš pėsčiųjų perėjas, užmiesčio keliuose, turi įvertinti nuolat besikeičiančias eismo sąlygas.
Važiavimo greitis
Kelių eismo taisyklių 133 punkte aiškiai išdėstyta: vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Be to, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Primename, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.
Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti: lengvaisiais automobiliais automagistralėse nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu. Keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.
Motociklais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu. Autobusais automagistralėse – ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu. Mokykliniais autobusais, krovininiais automobiliais vežant keleivius, velkant motorines transporto priemones – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu (velkant lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu).
Atkreiptinas dėmesys tų vairuotojų, kurie neturi dvejų metų vairavimo stažo, taip pat asmenų, kurie mokosi vairuoti. Jiems leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.
Techninė būklė
Būtina tinkamai pasirūpinti transporto priemonės technine būkle (padangos, šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, plovikliai ir kt.).
Prieš kiekvieną kelionę vairuotojas iš anksto turi pasirūpinti savo vairuojamos transporto priemonės technine būkle. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme reglamentuota, kad mūsų šalyje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklių numatytus atvejus.
Vairuotojams nepamiršti pasikeisti automobilių padangas įpareigoja Kelių eismo taisyklės (242 punktas): nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis.
Vairuotojas, atsižvelgdamas į tai, kokiais keliais jam dažniausiai tenka važinėti, pasirinkdamas padangas žiemos sezonui, turėtų pasikonsultuoti su šios srities specialistais. Dygliuotas padangas tikslinga būtų rinktis tais atvejais, jei daugiausia tenka važinėti sunkiai išvažiuojamais keliais.
Vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis, žieminės padangos žymimos užrašu „M+S“, „M. S.“ ar „M&S“ (Mud – purvas, Snow – sniegas), universalios padangos žymimos užrašu „AW“ (Any Weather – bet koks oras) arba užrašu „AS“ (All Seasons – visi sezonai).
Tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, labai svarbu, kad nepriekaištingai veiktų transporto priemonės šviesos (artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintai, posūkių rodikliai, priekiniai (galiniai) rūko žibintai, gabaritiniai, stovėjimo šviesos žibintai, avarinė signalizacija, stabdymo signalo žibintai, atbulinės eigos žibintai), stiklų ir šoninių veidrodėlių apšildymo, paties automobilio šildymo sistema.
Keletas praktiškų patarimų vairuotojams
Kad rudenį–žiemą išvengtumėte nemalonumų kelyje, venkite kelionių ypač blogomis meteorologinėmis sąlygomis. Atsižvelgdami į eismo sąlygas (lyja, sninga, plikledis, blogas matomumas), pasirinkite saugų greitį, laikykitės reikiamo atstumo iki kito automobilio. Visada išvažiuokite gerokai anksčiau negu, pavyzdžiui, vasarą.
Patikrinkite akumuliatorių, jei jo konstrukcija tai leidžia. Patikrinkite (pakeiskite) žvakes, taip pat aušinimo skystį, kad jis neužšaltų.
Stiklų plovimo vandenį pakeiskite atitinkamu koncentratu, neužšąlančiu minusinėje temperatūroje. Patikrinkite (pakeiskite) valytuvus, kad nebūtų nusidėvėję jų šepetėliai.
Sutepkite durų / bagažinės atrakinimo spyneles, taip pat jų ir liuko sandarinimo gumas, kad jos neužšaltų (neprišaltų) esant atodrėkiui ar paspaudus šaltukui. Turėkite stiklų valymo grandiklį. Prieš važiuodami, būtinai nusivalykite apsnigusius (apšąlusius) stiklus, automobilio stogą, jei ant jo yra sniego.
Pakeiskite kuro / oro filtrus (jei jau artėja laikas keisti, nes tai geriau padaryti prieš žiemą, nelaukiant pavasario). Venkite per didelis šalčius plauti automobilį, jei po to jis stovės lauke. Venkite ilgam palikti per šalčius automobilį su užtrauktu rankiniu stabdžiu. Turėkite šiltas pirštines (laikykite jas automobilio daiktinėje, prireikus jomis pasinaudosite valydami sniegą nuo automobilio, taip pat vairuodami, jei vairas ne odinis).
Esant sudėtingoms eismo sąlygoms (transporto priemonių spūstys, slidus kelias, nenumatytos kitos kliūtys), sunaudojama daugiau degalų.
Perkant padangas atkreipti dėmesį į jų pagaminimo metus: padangoje esančiame įraše (spaude) du pirmieji skaičiai žymi savaitę, kiti du skaičiai – pagaminimo metus.
Nepamirškite, kad motorinėje transporto priemonėje, taip pat traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas, pirmosios pagalbos rinkinys, taip pat ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais arba atšvaitas.
