Geri keliai – šalies prestižas
„Žiemai esame gerai pasiruošę. Tačiau tai nereiškia, kad vairuotojai kelininkus apipils komplimentais. Būna, kad be perstojo siaučianti pūga ar pažemėje šąlantys lietaus lašai beregint niekais paverčia visą triūsą, o tada ir pasipila priekaištai ant mūsų galvų“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Gedvilas.
Kelininkų, kaip ir ankstesniais metais, laukia išties daug darbų. Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka 7,20 km, o tūkstančiui kvadratinių kilometrų teritorijos – 326,50 km valstybinės reikšmės kelių. Dauguma jų (65,4 proc.) – asfaltuoti.
Lietuva turi gerai išplėtotą kelių tinklą, kuriam, ypač žiemą, reikia atitinkamos priežiūros. Gerai prižiūrėti keliai – tai ir šalies prestižas, nes Lietuva – tranzito kraštas.
Nevienodi keliai – nevienoda priežiūra
Nors kelių tankis Lietuvoje didelis, keliai smarkiai skiriasi. Skiriasi ir kelininkų dėmesys jiems bei pati kelių priežiūra, kuri skirstoma į tam tikrus lygius.
Siekdama užtikrinti kuo efektyvesnį lėšų panaudojimą, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos tvirtina valymo ir barstymo grafikus, eiliškumą. LAKD atsakinga tik už valstybinės reikšmės kelių būklę. Už gatvių priežiūrą atsakingos savivaldybės.
Kiekviena valstybinės reikšmės kelių (magistralinių, krašto, rajoninių) grupė prižiūrima pagal skirtingą priežiūros lygį. Kadangi nuo visų prižiūrimų kelių vienu metu nuvalyti sniego ir jų pabarstyti nėra galimybių, priežiūros darbai žiemą skirstomi į priežiūros lygius pagal kelių svarbą. Pirmiausia yra valomi ir (arba) barstomi didžiausio eismo intensyvumo keliai. Tokia kelių priežiūros tvarka padeda užtikrinti saugesnį eismą keliuose ir yra ekonomiškai efektyviausia.
Magistralinis kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo Vilniaus iki Sitkūnų sankryžos su A8 keliu ir kelias VIA BALTICA (Ryga–Panevėžys–Kėdainiai–Sitkūnai–Kaunas–Marijampolė–Suvalkai) prižiūrimi pagal magistralinių kelių pirmąjį priežiūros lygį. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi visą parą.
Likę magistraliniai keliai prižiūrimi pagal magistralinių kelių antrąjį priežiūros lygį. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą ir barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 4 iki 22 val.
Krašto keliai prižiūrimi pagal krašto kelių antrąjį priežiūros lygį. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą ir barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 19 val. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 4 val. nustojus snigti. Esant slidžiai kelio dangai pirmą kartą šiuos kelius rytą būtina barstyti iki 8 val. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 8 val. Nuo 19 iki 6 val. ryto šie keliai nevalomi ir nebarstomi. Šiuose keliuose gali būti suspausto sniego provėžų.
Rajoniniai keliai prižiūrimi pagal rajoninių kelių trečiąjį priežiūros lygį. Juose dirbama nuo 9 iki 18 val. Valoma tik baigus tvarkyti magistralinius ir krašto kelius. Barstoma tik intensyvaus eismo rajoninių kelių pavojinguose ruožuose (stačiose įkalnėse, staigiuose posūkiuose) ir tik po stiprių lijundrų arba plikšalų. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, juose gali nutrūkti ne ilgiau kaip 48 val.
Rajoniniai keliai, kurių eismo intensyvumas yra didesnis kaip 1000 aut./parą (apie 1000 km kelių), prižiūrimi pagal rajoninių kelių I priežiūros lygį. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose dirba nuo 6 iki 19 val. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 5 val. nustojus snigti. Esant slidžiai dangai pirmą kartą būtina pabarstyti iki 9 val. Eismas, esant ypač sudėtingoms sąlygoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 8 val.
Vienas barstymas – vienas milijonas
Žinoma, kelyje išsaugota gyvybė – turtas, nematuojamas jokiais pinigais, tačiau kelių priežiūra, ypač žiemą, labai brangi. Ko gero, nedaugelis žino, jog vienas barstytuvas, vežantis 8–9 tonas druskos, per 2 valandas vienu reisu nuvalo ir pabarsto apie 30 km kelio. Vieno tokio reiso kaina – iki 3000 Lt. O vieną kartą pabarstyti visus magistralinius, krašto ir rajoninių kelių pavojingus ruožus kainuoja apie 1 mln. Lt.
Kelių priežiūrų tarnyboms finansuoti 2014 m. žiemą planuojami skirti 128 milijonai litų galbūt nėra tokia didelė suma
„Todėl kelių priežiūrų tarnyboms finansuoti 2014 m. žiemą planuojami skirti 128 milijonai litų galbūt nėra tokia astronominė suma, kaip gali pamanyti prašalaitis“, – sako LAKD kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas, besidžiaugiantis pastaraisiais metais bent jau žymiai nemažėjančiu finansavimu.
Priminsime, jog daugiau žiemos kelių tarnybos buvo finansuotos 2008 metais – 146 mln. Lt;
2009 m. – 122 mln. Lt; 2010 m. – 112 mln. Lt; 2011 m. – 121,5 mln. Lt; 2012 m. – 119,6 mln. Lt; 2013 m. – 125,2 mln. Lt.
Todėl galime pagrįstai tikėtis, jog ir šią žiemą nepaisant visų pagrindinių resursų (degalai, druska, darbo užmokestis ir kt.) brangimo, kelių priežiūros kokybė nepablogės. Juolab, kad kelininkai šaltajam metų sezonui visiškai pasirengę: parengta technika, profesionalus personalas, sukauptas reikiamas medžiagų kiekis.
Lietuvoje kelių priežiūrą vykdo 11 valstybės įmonių. Joms priklauso 47 kelių tarnybos. Šią žiemą keliuose dirbs 550 valymo mechanizmų (traktoriai, greideriai), 340 automobilinių valytuvų-barstytuvų, 93 druskos ir jos mišinio krautuvai; žiemai paruošti 54 druskos ir 36 smėlio-druskos sandėliai. Vidutiniškai per žiemą išberiama 80–85 tūkst. tonų druskos.
Tiek mišinio suvertus į vieną vietą kalnas išaugtų sulig Medvėgaliu, tačiau reikia turėti omenyje, jog iš viso barstoma 9 404 km valstybinės reikšmės kelių: nuolat barstomi magistraliniai ir krašto keliai, kurių ilgis – 6 682 km, 1380 km rajoninių kelių, kuriuose eismo intensyvumas yra didesnis kaip 1000 automobilių per parą. Barstomi ir skirtingų lygių sankryžų jungiamieji keliai, kurių ilgis – 177 km, ir rajoninių kelių pavojingi ruožai, kurių ilgis apie 1165 km.
Iš viso valoma 21 262 km valstybinės reikšmės kelių.
Kalbėdami apie kelių priežiūros žiemą ypatumus, kelininkai siūlo visiems prisiminti, kad ir kokia rūpestinga būtų kelių priežiūra, kad ir kiek daug technikos dirbtų keliuose, kai sninga ir pusto, eismo sąlygos vis vien bus prastos, nes gamta už žmogų stipresnė. Kita vertus, kelias nenuvalomas ir nepabarstomas akimirksniu, tam reikia laiko: magistraliniams keliams – 3 valandų, krašto keliams – 4 valandų.
Geresni keliai – mažiau avarijų
Didžiulės lėšos kelių priežiūrai skiriamos ne dėl prestižo ar gražesnio vaizdo, o siekiant gerinti eismo saugumą bei mažinti avaringumą.
Pastangos davė rezultatų, tačiau norėtume dar didesnio efekto, nors dažniausiai dėl įvykusių eismo nelaimių kalti ne prasti keliai ar blogos eismo sąlygos, o patys vairuotojai, jų abejingumas, neretai – pražūtingas taisyklių ignoravimas ar net sveikos nuovokos stoka.
Nepatyrusiu laikytinas ir trisdešimt metų vairavimo pažymėjimą turintis, tačiau savo garažo vartus atveriantis vos kartą ar du per metus
Dauguma eismo įvykių įvyksta dėl pačių vairuotojų neatsargumo, nesilaikant saugaus greičio, neatsakingai vairuojant. Nemažai avarijų būna ir dėl automobilio techninio gedimo, todėl leistis į kelionę privalu tiktai techniškai tvarkingu automobiliu. Nepriekaištingai privalo veikti stabdžiai, amortizatoriai, visi kiti važiuoklės elementai, vairo mechanizmas. Netolygiai stabdantys stabdžiai netgi baisiau nei jie išvis nestabdytų. Stabdant „užmes“ ir nepajusi, kaip geriausiu atveju atsidursi šalikelėje, o blogiausiu.... Panašia nelaimės priežastimi gali būti ir prasti amortizatoriai, „iškleręs“ vairas ir t. t.“ .
Kelininkai atkreipė dėmesį, kad pavojai išauga keleriopai, kai prie vairo sėda nepatyrę vairuotojai.
„Nepatyręs – tai nebūtinai jaunas vairuotojas. Nepatyrusiu laikytinas ir trisdešimt metų vairavimo pažymėjimą turintis, tačiau savo garažo vartus atveriantis vos kartą ar du per metus. Saugaus vairavimo įgūdžiai žiemą formuojasi nelengvai, o patirties stokos pasekmės dažnai būna liūdnos, todėl pirmiausia reikia pradėti nuo savęs, automobilio paruošimo, o ne pulti kažko iškart kaltinti“, – akcentavo J. Gedvilas.
Kelininkų patarimai vairuotojams:
- Atminkite, šlapia kelio danga jau savaime yra slidi, o slidžiame kelyje automobilis elgiasi visiškai kitaip nei vasarą.
- Pasirinkite saugų greitį. Tai nereiškia, kad privalote važiuoti maksimaliai leistinu greičiu.
- Nevalia pamiršti, kad rudens ar žiemos kelyje tyko nuolatiniai pavojai. Ypač rytais, po naktinio šaltuko, dėl temperatūros skirtumų tiltai ir viadukai būna slidūs, užvažiavus ant jų gali ,,sumėtyti“ automobilį. Svarbiausia esant tokiai situacijai nesutrikti, nepulti beatodairiškai stabdyti, o tereikia tvirtai laikyti vairą ir nemanevruoti. Ilgainiui tai tampa refleksu ir atliekama savaime, tačiau jauni vairuotojai to dar neturi, tad geriausia – apskritai neskubėti pasirenkant saugų greitį.
- Rudenį pavojingesnės yra žemesnės, arčiau vandens telkinių, pelkių, upelių esančios kelio vietos. Čia temperatūra paprastai būna vienu–dviem laipsniais žemesnė, todėl ir plikledžio tikimybė čia didesnė.
- Artėjant žiemai posūkiuose vairuotojai turėtų riedėti gerokai lėtesniu greičiu nei kitu metų laiku, o jei transporto priemonė ima slysti, būtina nedelsiant sulėtinti greitį, tačiau jokiu būdu nepradėti stabdyti, nes automobilis ims slysti ir taps nevaldomas.
