Pasak Europos bendrovės „Ergo Insurance“ Žalų administravimo direktoriaus Baltijos šalyse Audriaus Pilčico, per pirmus devynis šių metų mėnesius po avarijų ar gedimų teko transportuoti apie 900 automobilių – 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Mūsų skaičiavimais, po trečdalio eismo įvykių automobiliais tęsti keliones draudžiama, nes būna pažeidžiami stabdžiai, vairo mechanizmas ir panašiai“, – teigia A. Pilčicas.
A.Pilčicas pasakoja, jog Vakarų Europoje virve tempiamą automobilį retai kada pamatysi, tačiau Lietuvoje įprotis tempti automobilį virve dar gajus. Visgi, po truputį ši kultūra nyksta, kadangi sparčiai populiarėja pagalbos kelyje draudimas.
„Anksčiau šis draudimas buvo prieinamas tik besidraudžiantiems kasko draudimu, šiandien juo vairuotojai draudžiasi kartu su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Besidraudžiančiųjų šiuo draudimu skaičius auga, kadangi apsidrausti metams kainuoja tiek, kiek tempimas virvė“, – sako A.Pilčicas.
Daugiausia susidūrimų – dėl patirties stokos
Pasak A.Pilčico, pasitaiko atvejų, kuomet po avarijos tempiamas automobilis neišvengia antro susidūrimo. Tokių įvykių padaugėja atšalus orams, kai rytais dėl susidėvėjusių akumuliatorių neužsiveda automobiliai, taip pat pabjurus orams pablogėja vairavimo sąlygos.
„Tempti automobilį ir vairuoti tempiamą automobilį tenka ne kasdien, todėl nenuostabu, kad pagrindinė avarijos priežastis – patirties stoka. Dažniausiai avarijos įvyksta, kai tempiami automobiliai išjungtais varikliais. Išjungus variklį neveikia vairo stiprintuvas, todėl automobilis tampa ne toks manevringas, taip pat dėl neefektyviai veikiančių stabdžių prailgėja stabdymo kelias, o dėl neveikiančios kondicionavimo sistemos aprasoję langai gali apsunkinti matomumą“, – teigia A. Pilčicas.
Žalos dydis, kai susiduria tempiantis ir tempiamas automobilis, gali labai svyruoti – kartais vairuotojai atsiperka lengvais įbrėžimais, kartais žalos siekia ir 10 tūkst. litų. Draudimo bendrovės praktikoje yra pasitaikę tokiomis aplinkybėmis nepataisomai sudaužytų automobilių, t. y. jų remontas buvo ekonomiškai netikslingas. Tiesa, privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymas ir Kelių eismo taisyklės numato, kad automobiliams susidūrus, avarijos kaltininku tampa tas vairuotojas, kuris tempė automobilį.
Kaip padėti ir nenukentėti?
Vienos didžiausių šalyje atsarginių detalių ir serviso įmonių „Tanagra” komercijos direktorius Gediminas Nortkus atkreipia dėmesį, jog prieš tempiant kitą automobilį, reikėtų įvertinti, ar tai nebus žalinga savam. „Jeigu automobilis negalingas ir mažesnis už tą, kurį ketinama tempti, automobiliams su mechanine pavarų dėže kyla didelė rizika, jog bus „sudeginta“ sankaba, taip pat per didelė apkrova kenkia ir automatinei pavarų dėžei bei varikliui“, – teigia G.Nortkus.
A.Pilčicas atkreipia dėmesį, jog tempiant virve svarbiausia – neskubėti, ypač, jeigu kelyje yra daug posūkių. „Vairuotojui, kuris tempia kitą automobilį, būtina sukoncentruoti dėmesį į kiekvieną manevrą. Prieš stabdant ar sukant, būtina įvertinti, ar tempiamo automobilio vairuotojas spės sureaguoti“, – pataria jis.
Dažna klaida – avarinius signalus įsijungia abu vairuotojai, tačiau tai padaryti turėtų tik tas vairuotojas, kurio automobilis yra tempiamas, kitu atveju kyla rizika nepastebėti, kokius signalus rodo tempiantis vairuotojas. Taip pat didelė avarijos grėsmė kyla, kuomet pasirenkama per trumpa ar netinkamo stiprumo virvė. Ji turėtų būti nuo 4 iki 6 metrų, pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm.
