Taip, tai nėra amerikietiškas „Peterbilt“, kuris atrodo visiškai kitaip, nei daugelis europietiškų vilkikų ir kvėpuoja tikra amerikietiška dvasia. Prieš jūsų
akis – iš pirmo žvilgsnio tradicinis vilkikas „Volvo“, nudažytas „švediškomis“ spalvomis.
Su juo „Volvo“ atstovai supažindino Lenkijoje vykusiame „The drivers fuel challenge“, Baltijos regiono šalių finale.
Pirmas kartas
Prisipažinsiu, kai vienas renginio organizatorių pamojo ranka ir pasakė „Come and try it“ (liet. ateik ir išbandyk), kiek sutrikau. Po sekundę trukusios tylos pasakiau, kad niekad nesu vairavęs vilkiko. Tačiau kitas jo sakinys, kad „bus smagu, pažadu“, mane suintrigavo.
Atsisėdęs į vairuotojo krėslą ir pasijutęs kaip tikras kelių karalius, įjungiau reikiamą pavarą ir spustelėjau dešinį pedalą iki dugno. Tuo momentu supratau, kad čia kažkas ne taip.
Vilkikas šoko į priekį, man lengvai sukuteno pilvą, o po poros sekundžių jau važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu, iš burnos išsprūdo necenzūrinis žodis, kurį, panašu, instruktorius lenkas suprato.
Apie vilkikus žinau tikrai labai nedaug. Tik tiek, kad jie negali važiuoti antra kelio juosta magistralėje, kad visada velkasi 80–90 km/val. greičiu, o juos vairuojantys dėdės išlipę iš kabinos po ką tik nuvažiuoto tūkstančio kilometrų pora kartų spiria į padangą.
Tačiau tokių žinių man pakako suprasti, kad tai neįprastas vilkikas. Vos po 9 sekundžių vilkikui jau važiuojant 90 km/val greičiu, pasakiau „ok, that‘s enough“ (liet. gerai, užteks). Tačiau, raginamas instruktoriaus „go, go!“, spustelėjau akceleratoriaus pedalą toliau ir žiūrėjau, kaip baigsis mano nuotykis.
Pasivažinėjimas baigėsi sėkmingai, o pasiekti įspūdingą maksimalų 140 km/val. greitį pavyko nesunkiai. Taip, jūs perskaitėte teisingai, šis vilkikas įsibėgėja iki 140 km/val. Tokį greitį jis pasiekia, nes jo variklio darbo neriboja jokie ribotuvai.
Šį vilkiką į priekį gena 540 arklio galių jėgainė. „Volvo“ teigia, kad šis žvėris yra ne tik galingas ir greitas, bet tuo pat metu ir ekonomiškas. Beje, jis naudoja „Volvo i-shift“ pavarų dėžę, kuri, kaip jau turbūt ne vienas atspėjo, yra dviejų sankabų.
Pasijutau kaip vienas iš tų dėdžių, apie kuriuos kalbėjau anksčiau. Nes pirmą kartą pavairavus vilkiką, ir dar tokiu greičiu, išpila prakaitas. Tiesa, spirti į padangą abiem kojom pakaitom neteko.
Visgi kai kurie vairuotojai sutinka, kad šitoks vilkikas yra skirtas tik pramogai ir gali būti naudojamas kaip reprezentacinis prekės ženklo modelis. Nes tradicinių vilkikų ribotuvai juk sistemingai tikrinami. O šis mėlynas gražuolis jų neturi.
