Vandenilio degalinėje kainos nenustebins. 1 kg galima nusipirkti už 10 eurų, o tokio kiekio pakaks su vandeniliu varomu „Hyundai ix35 Fuel Cell“ įveikti 100 kilometrų. Problema kita – artimiausia tokia degalinė yra Helsinkyje.
Štai tokį automobilį šiomis dienomis galima išvysti „Fakto Auto“ centre. Apkeliavęs Estijos ir Latvijos sostines, „Hyundai ix35 Fuel Cell“ apsistojo ir Vilniuje. Tik labai neilgam.
Tai yra iš esmės elektromobilis, tik kad elektrą jis gauna ne iš buitinės rozetės, o iš automobilyje esančio vandenilio. Pilnu baku, kuris talpina 6 kg vandenilio, galima įveikti 594 km. Įdomiausia, kad jokio skirtumo, kokia aplinkos temperatūra – ar 34, ar minus 16 laipsnių. Vandenilis veikia taip pat nepriklausomai nuo oro, tad žiemą nuvažiuojamas atstumas yra toks pat kaip ir vasarą.
Bandomiesiems važiavimams turėjome nedaug laiko ir lėkti iki Trakų nebuvo galima, tačiau įspūdį susidaryti pavyko. Juolab kad tai – jau ketvirtosios kartos vandeniliu varomas „Hyundai“, o trečiosios kartos modelį prieš tris metus bandžiau Vokietijoje. Tada jis didelio įspūdžio nepaliko – važiuoji tarsi elektromobiliu, kurio svorio balansas būtų tragiškas. Šiandien situacija kiek kita.
Vilniuje parodytas „Hyundai ix35“ yra beveik serijinis automobilis – jis gaminamas Pietų Korėjoje ir dar nėra prieinamas kiekvienam pirkėjui, tačiau specifinės įmonės jį gali įsigyti. Už 70 tūkst. eurų.
„Hyundai Baltics“ atstovas Teenu Juntunenas teigė, kad po kelių metų, įsibėgėjus serijinei gamybai, atpigus technologijoms ir atsiradus didesnei konkurencijai, vandeniliu varomas ix35 tipo automobilis turėtų kainuoti apie 40-50 tūkst. eurų, o vienas kg vandenilio degalinėje – 6-8 eurus. Šiandien tai dar tik utopija ir ši technologija prieinama labai ribotam ratui žmonių.
Infrastruktūra praktiškai neegzistuoja
Jeigu yra verkiančių, kad Lietuvoje elektromobilių infrastruktūra dar neišvystyta, pagalvokite dar kartą. Lietuvoje nėra elektros? Yra. O kiekviena elektros rozetė gali tiekti energiją elektromobiliui.
Vandeniliu varomų automobilių infrastruktūros čia tikrai nėra, kaip ir Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje. Suomijoje yra dvi vandenilio degalinės, Danijoje – penkios, Vokietijoje – penkiolika. Pastaroji šalis daug investuos į šių ateities degalų infrastruktūrą – iki 2015-ųjų pabaigos Vokietijoje turi atsirasti 100 vandenilio degalinių, o iki 2020-ųjų jų bus 400.
Vandenilis yra nelengvai išgaunamas elementas, o jo laikymo bei transportavimo sąlygos – ne ką paprastesnės. Kadangi jis yra 15 kartų lengvesnis už orą, vandenilio bako turinys jokiu būdu negali turėtų sąlyčio su oru. Tai gerokai komplikuoja ne tik tokių degalų laikymą, bet ir užpildymą – tokia procedūra tampa sudėtinga.
Kita vertus, degalinėje į automobilio baką pripiltum šimtaprocentinio vandenilio, kuris neturi jokių priemaišų. Tai gerokai padidina saugumą. Turbūt kiekvienas yra girdėjęs apie vandenilines bombas, tačiau šis cheminis elementas yra sprogus tada, kai jo koncentracija sudaro 5-75 proc. dujų tūrio. Kadangi automobilyje naudojamas tik šimtaprocentinis vandenilis, net ir avarijos metu pažeidus baką, visas vandenilis per mažiau nei sekundę iš jo dingtų ir joks sprogimas neįvyktų.
Daug sverianti ateitis
Ketvirtos kartos „Hyundai ix35 Fuel Cell“ yra smarkiai patobulėjęs, lyginant su ankstesniu modeliu. Jis paruoštas gamybai – nėra jokių medvaržčiais priveržtų plastmasių ar kilimais uždangstytų elementų. Garso izoliacija kiek prastesnė nei paprastame ix35 – tai padaryta taupant svorį, kurį sudaro elektros variklis, jo komponentai ir vandenilio sistema.
Dėl svorio ir amortizatoriai kiek standesni nei įprastiniai – automobilis net ir lygiomis Vilniaus gatvėmis neplaukia. O labiau duobėtu keliu jau maloniau važiuoti su „Hyundai i30“. Kadangi nemaža dalis svorio yra automobilio gale, už užpakalinių ratų, ix35 labai intertiškas ir tą nesunku pajausti tiek sukant vairą, tiek stabdant.
Automobilio variklis išvysto 100 kW bei 300 Nm – solidūs skaičiai, ypač turint galvoje, kad visas sukimo momentas pasiekiamas vos paspaudus akceleratorių. Tačiau „Hyundai ix35 Fuel Cell“ sveria daugiau nei 90 proc. gatvėje sutinkamų automobilių, tad iki 100 km/val. jis įsibėgėja vos per 12,5 sek. Maksimalus greitis – 160 km/val.
Didžiausią įspūdį daro tai, kad vienintelė automobilio emisija yra vanduo. Visiškai sustojus, iš automobilio išmetimo vamzdžio pašalinamas per kelionę susikaupęs vanduo. Po 3-4 kilometrų to vandens susidaro apie 100 ml ir tai yra toks pat vanduo, kurį galite įsigyti parduotuvėse ar įsipilti iš čiaupo. Tik jis neturi jokių naudingų mineralų, tačiau teršalų – taip pat.
Gurkšnį šio vandens paragavau ir aš. Praėjus kelioms valandoms, rankos ir kojos vietoje, tad galiu drąsiai teigti – tai yra ekologiškiausias automobilis pasaulyje.
Tik kaip su vandenilinių degalų evoliucija? Pats vandenilis ir visos jam aptarnauti reikalingos sistemos yra brangūs, tačiau jie leidžia mėgautis tais pačiais privalumais kaip ir benzininius ar dyzelinius variklius turintys automobiliai. Įveiki 600 km, keliauji į degalinę, per 4 minutes prisipildai pilną baką, sumoki 200 Lt ir važiuoji dar 600 km.
Tai – malonumas, kurio šiandien paprasti elektromobiliai suteikti negali, bet kaip bus po 5 metų?
Ar galės elektromobiliai po penkias minutes trunkančio elektros papildymo nuvažiuoti 600 km? Tai klausimas, į kurį atsakymas „Taip“ nubrauktų vandeniliu varomų automobilių potencialą. „Ne“ palieka nišą abejoms transporto priemonėms.
