Antrasis kelias – išsiaiškinti ir kitiems paaiškinti, kad jis skirtas: jaunam profesionalui, kuris važinėja vienas, vakarėlių liūtui ar šeimos žmogui. Snobui, kuriam norisi atrodyti svarbiam ir prie pinigo, ar labai praktiškam vartotojui, kuriam pakanka, kad automobilis keltų kuo mažiau rūpesčių, o servise būtų greitai pataisomas.
Jei neturite laiko ilgesniems pasiskaitymams, trumpą atsakymą į šiuos du klausimus rasite paskutiniame straipsnio sakinyje arba filmuotame reportaže.
Kodėl toks svarbus „Android“?
O žingeidesniems, besidomintiems „Kodiaq“, pasakysiu, kad tokio požiūrio į automobilį galima buvo laikytis pastaruosius dešimtį metų. Tačiau dabar taisyklės keičiasi. Kaip pasakoja automobilių pardavėjai, į salonus atvykę pirkėjai dažnai užduoda klausimą, kuris griauna visą benzingalvių logiką: „ar šitą automobilį galima susieti su Android“?
Ar šitą automobilį galima susieti su „Android“?
Jau užaugusiai ir pradėjusiai automobilius vairuoti X ir Y kartai labiau rūpi tai, ką programuotojai vadina „infotainment“, o ne variklio galia ar „kiek automobilio“ galima nusipirkti už vieną eurą. Jiems reikia greito rezultato: atėjau, pamačiau, nusipirkau, pasijungiau telefoną, atnaujinau žemėlapį, įsijungiau internetinę muzikos programėlę, pasidariau asmenukę, nuvažiavau.
Į naujausią čekų kūrinį – padidintą miesto visureigį (SUV) „Škoda Kodiaq“ pabandysiu pažvelgti iš visų trijų išvardytų perspektyvų.
Visureigis? O gal 4x4 „universalas“?
Pirmiausia priminsiu, kad šis automobilis tapo Latvijos „Metų automobiliu 2017“. Lietuvoje jis tik per Marytės plauką nepateko į finalinį septynetuką. Viena iš priežasčių – ne pats geriausias pasirodymas geometrinio pravažumo testuose. „VW Tiguan“ čia atrodė patikimesnis dėl standesnio kėbulo. Šis testas labai objektyvus, nes visi pretendentai į Metų automobilio titulą buvo vertinami ant tos pačios platformos „Peak point“. Joje galima patikrinti diferencialų darbą, automobilio elgesį pasvirus, kėbulo standumą ir kt. Pasirodė, kad „Kodiaq“ kėbulo standumas – analogiškas su „Ford Kuga“. Tuo tarpu iš „Volkswagen“ paveldėta padidinto pravažumo važiuoklė veikė tikrai gerai.
Tačiau būkime atviri, ne dėl pravažumo vairuotojai renkasi „Škoda“, o dėl praktiškumo. Nes tai – „tas pats vokietis“, tik pigesnis. Tad sutarkime iš karto – į „Škoda Kodiaq“ žvelgsime ne kaip į džipą. Mano galva – tai automobilis tiems, kuriems po „Octavia“ norisi ne „Passat“ ir ne ilgojo „Superb“, o automobilio su didesne prošvaisa: erdvaus, pakankamai ekonomiško ir lengvai valdomo.
Tad tarptautinė „Kodiaq“ bandymų stovykla, surengta Maljorkos saloje (Ispanija), buvo labai į temą, nes čia gausu ir greitkelių, ir itin sudėtingų kalnų kelių.
Misija „Meškinas serpantinuose“
Jei kam yra tekę važiuoti rytine ir šiaurrytine salos pakrante, vadinamuoju „Gyvatės mazgu“ (Sa Calobra), ar kiek švelnesniais 120 laipsnių posūkiais nuo Valdemosos (garsėjančios vienuolynu, kuriame kankinosi kompozitorius F.Šopenas) pro Sollerį, tikrai sutiktų, kad geresnės trasos tokio automobilio bandymams negali būti. Kalnų keliai geri tuo, kad reikalauja itin tikslaus vairavimo ir labai gerai atskleidžia automobilio charakterį greitai keičiantis dangai. Nes automagistralėse gerai važiuoja beveik visi nauji automobiliai. Serpantinuose – visai kas kita.
Primenu, kad kodiakai – tai didžiausios rudosios meškos, gyvenančios antroje pagal dydį JAV Kodiako saloje. Taigi modelio pavadinimas visų pirma simbolizuoja dydį.
Jei laikytume, kad didžiausias „Kodiaq“ privalumas – salono erdvė, tai greitas pasivažinėjimas kalnų keliais šio teiginio nesugriovė. Iš pirmo žvilgsnio „Kodiaq“ – didelis, ilgas automobilis (4697 mm).
Beveik kaip „Superb“ (4856 mm), nors „meškinas“ už šį ilgiausią „Škodos“ modelį trumpesnis net 16 cm ir 3,8 cm ilgesnis už „Octavia“ (4659 mm).
Tai – komplimentas konstruktoriams: palyginti neilgoje bazėje tiptų gal net keturios Aliaskos meškos. Arba 7 žmonės, jei 2 iš jų – iki 140 cm ūgio.
Tiesa, į trečią (papildomai atlenkiamą) sėdynių eilę tilpau ir aš, 190 cm ūgio vyrukas, bet užduotis nebuvo lengvai įgyvendinama. Tad modelio su trečia eile už papildomą kainą (apie 825 Eur), ko gero, nesirinkčiau.
Kitas svarbus momentas – vidaus apdaila – tikrai VW lygio. Pagal plastmasės ir kitų naudojamų medžiagų minkštumą „Kodiaq“ yra labai arti „Superb“. O dar pridėjus 30 „Simply Clever“ malonių smulkmenų (išlendančios guminės apsaugos durims arba pagalvėlės-laikikliai, miegantiems galinėse sėdynėse), įvertinus sėdėsenos patogumus, bagažinės dydį, galima prieiti prie išvados, kad modelis – tikrai sėkmingas ir laukiamas rinkoje.
Kaip sureguliuoti variklį ir važiuoklę?
Kitas privalumas – meškos vardu pavadintas „Kodiaq“ yra tikrai labai lengvai valdomas. Vos sėdus prie vairo, apima jausmas, kad tai – padidintas „Tiguan“ arba „Ateca“. Ir nors šis krosoveris yra visai kito dydžio, akivaizdus skirtumas – lengvumas. Važiuojant nesijaučia jokio „džipiškumo“. Na nebent itin staigiuose posūkiuose važiuojant greitai, – tikrai ne iškart pavyko rasti automobilio sureguliavimo balansą. Kaip ir daugelis koncerno modelių, „Kodiaq“ turi važiavimo režimų meniu „Drive Mode Select“. Jei renkiesi „Sport“, kalnuose automobilis išlieka pakankamai judrus ir dinamiškas, bet pakaba ilgainiui ima erzinti – per kieta.
Važiuojant nesijaučia jokio „džipiškumo“.
Jei perjungi į „Comfort“, ar net „Eco“, pasidaro nuobodu. Todėl geriausia išeitis – rinktis individualų režimą, kai kiekvieną parametrą gali sureguliuoti pagal poreikius. Taigi teko minkštinti pakabą nuo „Sport“ iki „Normal“ režimo.
Tiesa, atkreipiau dėmesį, kad, važiuojant įprastu keliu, „Sport“ akseleracijos režimas neturi prasmės. Važiuojant 100 km/val. sūkiai viršija 2200 aps/min. Jei perjungi „Normal“, tachometro rodyklė krenta iki 2000 aps/min. Tokiu būdu sutaupoma degalų, o traukos stokos tikrai nesijaučia.
Beje, degalų sąnaudomis „Kodiaq“ tikrai džiugino, ypač dyzeliniai (turėkime omeny, kad 50 proc. maršruto driekėsi kalnų keliais). Bandytas galingiausias dyzelinis 2 l 190 AG „Kodiaq“ su DSG serpantinuose vartojo – 9,2 l/100 km. Bendras dienos vidurkis – 8,6 l/100 km. Tuo tarpu bene labiausiai džiuginęs dyzelinis modelis su 150 AG išvystančiu agregatu labiausiai atitiko lūkesčius: buvo pakankamai vikrus, tačiau kuro sąnaudų rodmens, didesnio nei 7,8 l/100 km, taip ir neišvydau. Nusileidus iš kalnų į žemumas, suvartojimas tik mažėjo.
Bene labiausiai džiugino dyzelinis modelis su 150 AG išvystančiu agregatu.
Kiek nustebino, kad ir benzininis variklis su DSG važiavo pakankamai smagiai. Tačiau 1,4 TSI 150 AG krosoveris mišriu režimu pasiekė net – 10,2 l/100 km. Bet nieko nepadarysi – automobilis tokiai jėgainei sunkus (apie 1700 kg), aukštas (prošvaisa 187 mm), ant 19 colių ratlankių sumontuotos padangos, variklis mažas, o stebuklų fizikoje nebūna. Žinoma, jei netampysite namelio ant ratų ir nevažinėsite kalnuose, tokio variklio gal ir pakaktų.
Beje pora žodžių apie priekabas. „Kodiaq“ kūrėjai siūlo daugybę standartinių ir papildomai užsakomų pagalbinių valdymo bei saugumo funkcijų (avarinis stabdymas, pastovios juostos palaikymo ir kt.) Tačiau yra viena didelė naujovė, angliškai vadinama „Trailer assist“.
Mėgstantiems keliauti ir gyventi nameliuose ant ratų, čekai siūlo specialų pasirinkimą – funkciją, padedančią važiuojant atbuline eiga tiksliai pastatyti priekabą. Tereikia pasukti rankenėlę, nustatant važiavimo kryptį.
Palyginkime su konkurentais: kaina ir erdvė
Pradinė „Kodiaq“ kaina – nuo 19 950 Eur su pačiu silpniausiu 92 kW (125 AG) 1,4 TSI varikliu. Su 110 kW (150 AG) benzininiu varikliu ir DSG pavara – nuo 23 800 Eur. Pigiausias modelis su 2 l TDI varikliu (150 AG) ir mechanine transmisija ir visų ratų pavara – nuo 27 300 Eur. 29 450 Eur kainuoja priekiniais ratais varomas 2 l TDI (150 AG) ir DSG „Ambition“ (taigi jau ne pigiausios komplektacijos) automobilis. Paties brangiausio, „Style“ kompletacijos „Kodiaq“ 2 l TDI (190 AG), 4x4, DSG kaina – 37 100 Eur.
Palyginkime su pagrindiniais konkurentais. „Hyundai Santa Fe“ (beje, taip pat daug dalių pagaminta Čekijoje) prasideda nuo 36 990 Eur (2,2 CRDi variklis, 6 pavarų automatinė dėžė), o „Kia Sorento“ – nuo 39 990 Eur. Šiek tiek mažesnis „Nissan X Trail“ (4640 mm), taip pat varomas tik priekiniais ratais su 1,6 l benzininiu varikliu – nuo 21 990 Eur. Bet jis tikrai negali pasigirti tokia erdve, kokią siūlo „meškinas“.
Kai kurie užsienio apžvalgininkai bando gretinti „Kodiaq“ su „VW Tiguan“ (kaina prasideda nuo 21 867 Eur). Tačiau erdve ir galimybėmis „čeką“ su „vokiečiu“ lyginti sunku – „Tiguan“ (4490 mm) trumpesnis daugiau nei 20 cm. Realesnis konkurentas „Tiguanui“ bus 2017 m. pasirodysiantis „Škoda Yeti“, idealiai atitiksiantis Lietuvos „Metų automobilio 2017“ – „Seat Ateca“ – parametrus.
Ir dar. Bazinis penkiavietis pats paprasčiausias „Kodiaq“ kainuoja tiek pat, kiek gerokai mažesnis ir kiek morališkai senstelėjęs „Ford Kuga“, kurio kaina prasideda nuo 19 990 Eur (1,5 EcoBoost variklis ir mechaninė 6 pavarų dėžė). Taigi „Škoda“ gamintojai, panašu, bando laimėti didelę rinkos dalį ne tik kainoraščio lankstumu, bet ir maksimaliai nuleisdami kainas.
„Kodiaq“ gali tilpti 7 keleiviai arba 720 litrų bagažas. Sulanksčius galines sėdynes bagažinės erdvė padidėja iki 2065 l. Gerokai brangesnio „Santa Fe“, siūlančio tik vieną variklį, bagažinė nuo 585 l gali padidėti iki 1680 l. „Kia Sorrento“ gali pasigirti dar 18 l mažesne bagažinės erdve.
Kyla klausimas: kur sutaupo „Škoda“? Kieno sąskaita? Atsakymas, ko gero, galėtų būti ne tik kėbulo standumo testas. Galbūt ir garso izoliacija. Važiuojant didesniu greičiu, išorės triukšmas ir vėjo švilpesys prasiskverbia į vidų – maždaug nuo 90-110 km/val. Žinoma, jei „Kodiaq“ kainuotų dvigubai daugiau, šių problemų nebūtų.
Visai kaip telefonas su 2 SIM kortelėmis
Kaip minėjau straipsnio pradžioje, kai kuriems pirkėjams visa tai nerūpi. Jiems svarbu suporuoti automobilio multimedijos sistemą su telefonu. Šioje srityje jokių trūkumų nepastebėjau. Multimedijos valdymas – gal ne toks patogus kaip „Audi“ ar VW, bet ilgainiui pripranti prie bemygtukio ekrano.
Kitas dalykas – „Škoda Kodiaq“ turi dvi SIM korteles. Viena – vadinamajam „Infotainment“: žemėlapiams, programų naujinimui ir kitoms kasdienėms informacinėms aistroms tenkinti. Tokiu būdu vairuotojas realiu laiku gauna visa informaciją iš „Google maps“ ir kitų panašių programėlių. Žinoma, galima visus atnaujinimus atlikti ir susiejus savo telefoną su „Škodos“ multimedija per „Apple CarPlay“, „Android Auto“, „MirrorLink“ sąsajas. Tokiu būdu per programėlę (ji pristatymo metu buvo testuojama su „Apple“) realiu režimu galima gauti visus svarbiausius duomenis apie automobilį: degalų kiekį, jo buvimo vietą ir t.t.
Informaciją apie variklio darbo režimus ir temperatūrą pats perduoda į gamintojo atstovo duomenų bazę. Tokiu būdu automobilį galima „sekti“.
Kita kortelė, paslėpta kažkur po varikliu, skirta „Priežiūrai ir pagalbai“ (angl. „Care“). Automobilis vis labiau tampa panašus į kompiuterį. Taigi informaciją apie variklio darbo režimus ir temperatūrą pats perduoda į gamintojo atstovo duomenų bazę. Tokiu būdu automobilį galima „sekti“.
O jei rimtai, gamintojas gali bet kada jums priminti: jau atvažiuokite keisti tepalų, nelaukite 15 tūkst. km ridos, nes važinėjote sunkiomis sąlygomis, šiek tiek pakankinote automobilį. Vienerius metus automobilio pirkėjui už šias ryšio paslaugas mokėti nereikia.
Tiesa, virš vairuotojo galvos dar raudonuoja pagalbos mygtukas. Jį paspaudus galima paskambinti dispečerei (šią paslaugą neseniai pristatė ir „Opel“).
Kas yra XXI a. automobilis?
XXI a., kai automobilis vis labiau asocijuojasi ne tik su vidaus degimo varikliu, automanus nustebinti sunku. Nes tie patys spec. efektai, saugumo funkcijos veikia ir brangiame vokiškame, ir gerokai pigesniame prancūziškame automobilyje.
Kam įkvepia naujasis „Kodiaq“? Bent jau mane – tikrai ne miesto spūstims.
Prognozuoju, kad dėl geresnio kainos ir kokybės santykio „Kodiaq“ rinksis ne tik norintys mokėti mažiau. Pirmo didesnio „Škoda“ SUV atsiradimas, manyčiau, pervilios dalį „Superb“ vairuotojų, norinčių į pasaulį žvelgti iš aukščiau. O „Kodiaq“ išvaizda, jei kam nors ir atrodo keista, dalykas priprantamas. Prisiminkite pirmuosius „Yeti“: daugelį paviliojo tikrai ne dizainas, o vairavimo lengvumas ir priimtinesnė kaina.
Pabaigai, atsakymas į klausimą, kam įkvepia naujasis „Kodiaq“. Bent jau mane – tikrai ne miesto spūstims. O tolimoms kelionėms greitkeliais ir kalnų keliais – nuotykiams su šeima ar gerais draugais. Žiemą – slidinėjimui. Vasarą – burlentėms, jėgos aitvarams. Gyvenimui kempinguose.
Nes šiame automobilyje puikiai jaučiasi ne tik kroviniai, bet ir vairuotojas su 3-4 keleiviais.
P.S. Lietuvoje „Škoda Kodiaq“ bus pradėta prekiauti nuo 2017 m. vasario mėnesio.
