Toks sprendimas, ACEA teigimu, padidintų „žaliųjų“ modelių pardavimus. „Nissan Leaf“ bei „Mitsubishi i-MiEV“ iki 2020-ųjų – 2025-ųjų sudarytų nuo 3 iki 10 procentų parduodamų automobilių.
„Tai, elektromobilių rinkai, būtų milžiniškas žingsnis į priekį. Tikėtina, jog standartų įvedimas suteiktų ir didelę naudą visiems pasaulio elektromobilių gamintojams“, - oficialiame pranešime teigia Ivanas Hodacas, generalinis Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) sekretorius.
„Dėl standartų įvedimo mes kreipėmės į Europos Komisiją. Norime visus likusius iššūkius bei neaiškumus išspręsti kiek įmanoma greičiau“, – sako Hodacas.
Europos automobilių gamintojams siūloma keletas standartus atitinkančių sprendimų. ACEA sprendžia, kokia turėtų būti baterijų įkrovimo infrastruktūra, pradedant nuo įprasto krovimo, baigiant greituoju.
Automobilių gamintojai, įvedus standartus, prie jų prisitaikyti turėtų nuo 2017-ųjų.
„Standartai turėtų padėti investuotojams lengviau susitarti su koncernais. Negana to, mes pasiūlėme tokį sprendimą, kuris „telpa“ į pačių griežčiausių saugumo reikalavimų „rėmus“ bei yra paprastas naudotis“, - teigia Hodacas.
Liepos mėnesį, „Ford“ ekologijos skriaus vadybininkas, Wulfas-Peteris Schmidtas, teigė, jog be standartų, suvienijančių elektromobilių gamintojus, tokių, oro neteršiančių automobilių rinka pagreitį įgautų labai lėtai.
Schmidtas, dalyvavęs diskusijoje apie elektromobilių standartus, teigė, jog buvo kilusios diskusijos ir apie tai, kaip reikėtų kurti visiems palankią sistemą. Kai kurie gamintojai laikėsi primityvumo bei paprastumo, tačiau kitų atstovai dėstė, jog visas standartų reglamentas turėtų būti projektuojamas ilgam, tuo tarpu elektromobilių įkrovimas turėtų būti kiek įmanoma pažangesnis. Pagrindinė jų baimė yra ta, jog privaloma įranga bus ne tokia pažangi bei ištobulinta, kaip iki šiol sukurti individualūs koncerno agregatai.
„Mes tikimės greitu metu surasti kompromisą, kuris nė vienam gamintojui nesukels problemų“, - teigia Schmidtas.