Briuselyje susirinkę ES energetikos ministrai reiškė susirūpinimą, kad viduryje žaidimo besikeičiančios taisyklės neigiamai paveiks investicijas suplanavusiems verslininkus.
Siekdamos saugoti aplinką prieš 3 metus ES valstybės susitarė, kad iki 2020-ųjų transporto naudojamuose degaluose turi būti 10 proc. biodegalų, kurie dažniausiai gaminami iš įvairių maistinių kultūrų – pavyzdžiui rapsų ar aliejaus.
Tačiau dabar Europos Komisija pastebėjo, kad numatytas reikalavimas aplinką saugo pernelyg mažai, o pernelyg daug maisto patenka ne į žmonių virtuves, o į transporto priemonių bakus.
Todėl dabar siūloma perpus mažinti gamybą iš maistinių kultūrų, pakeičiant degalus elektra ir vadinamaisiais naujosios kartos biodegalais, kuriuos būtų galima gaminti iš, pavyzdžiui, atliekų.
„Taip, gana daug valstybių kėlė klausimą dėl investicijų apsaugos ir dėl to, kad pusiaukelėje keičiamos žaidimo taisyklės. Valstybės įsitikinusios, kad reikia pusiausvyros tarp atsinaujinančių išteklių ir, kita vertus, ar reikia naudoti žemę gaminti ne maistui skirtus produktus“, – sako ES pirmininkaujančios Airijos energetikos ministras Patas Rabbitte`as.
Kelios valstybės, tarp jų Danija, Švedija ir Liuksemburgas, Europos Komisijos iniciatyvą palaiko ir norėtų ateityje įpareigoti Europos Sąjungos šalis net daugiau nei 5 procentus biodegalų gaminti naudojant aukštąsias technologijas.
Lietuvoje verslas kol kas tuo neužsiima, užtat veikia 6 įmonės, besiverčiančios biodegalų gavyba iš maistinių kultūrų.
Naują tvarką numatantys teisės aktai galėtų įsigalioti nuo 2015-ųjų, tačiau valstybėms susitarti lengva nebus. Svarbus argumentas ir tai, kad Europoje antrosios kartos biodegalai dar eksperimentinės fazės, neaišku, kaip juos gaminti ir kas už tai sumokės – iniciatyvą turėtų parodyti pats verslas.
Todėl sunku tikėtis, kad po kelerių metų dalis transporto naudojamų degalų bus pagaminta iš, tarkime, šiukšlių.