Pirmasis elektrinis automobilis sukonstruotas daugiau nei prieš 100 metų, o šiandien pasaulyje elektra varomų automobilių skaičius siekia šimtus tūkstančių. Elektrinis variklis veikia nuo 3 iki 5 kartų naudingiau nei vidaus degimo, mat elektromobilyje prarandama iki 15 proc. energijos, kai tuo metu įprastame automobilyje iššvaistoma daugiau kaip 80 proc. įpilamo kuro. Tad jis ne tik ekologiškas, tačiau ir taupus.
„Elektromobilis suvartoja apie 15 kilovatvalandžių elektros energijos 100 kilometrų – tai kaina siekia iki 8 litų. Taip ir reikėtų lyginti, koks yra tas sutaupymas. Aišku, kuo daugiau važinėsi elektromobiliu, tuo daugiau ir susitaupysi“, – sako „Lesto“ energetinio efektyvumo projektų vadovas Ignas Mikutis.
Pasak elektromobilių perdarymu besiverčiančios įmonės direktoriaus, pastarosios transporto priemonės pigiau atsieina ir remonto atveju, mat elektromobilyje beveik nėra kam gesti.
„Įprastas automobilis turi daug dalių, jos visos juda, patiria dideles apkrovas, karštį ir t. t. Toks automobilis yra apkrautas dar pagalbinėmis sistemomis – aušinimo, tepimo ir t. t. Čia mechanikai galėtų vardinti ir vardinti. Aš įtariu, kad sąrašas būtų ilgas. O elektriniame – priešingai“, – teigia UAB „Elektromobiliai“ vadovas Nerijus Rakauskas.
Sujungti Vilnių, Kauną ir Klaipėdą užtektų 5–6 greitojo įkrovimo stotelių, kurios atsieitų apie 100 tūkst. eurų. Galbūt tokiu atveju padidėtų lietuvių susidomėjimas elektra varomais automobiliais.
Naudotų automobilių perdarymo į elektrinius kaina vidutiniškai siekia nuo 40 iki 55 tūkst. litų. Tuo metu naujas elektromobilis pirkėjui atsieitų 30 proc. brangiau nei paprastas. Kaip teigia elektromobilių valdymo sistemas gaminančios įmonės „Elektromotus“ vadovas, didelė kaina nėra vienintelis lietuvius nuo elektromobilių atbaidantis dalykas.
„Reikia pripažinti, kad rinkoje šiuo metu yra labai nedaug modelių. Antras aspektas – infrastruktūros trūkumas. Daugelis nuogąstauja, kur galės pasikrauti elektromobilį. Šiuo atveju reikėtų daugiau valstybės dėmesio ir paramos“, – tvirtina įmonės „Elektromotus“ vadovas Gintautas Paluckas.
Šiuo metu Vilniuje yra 5, o Kaune 3 viešosios elektromobilių baterijų įkrovimo stotelės. Pasak G.Palucko, sujungti Vilnių, Kauną ir Klaipėdą užtektų 5–6 greitojo įkrovimo stotelių, kurios atsieitų apie 100 tūkst. eurų. Galbūt tokiu atveju padidėtų lietuvių susidomėjimas elektra varomais automobiliais, mat dabar didžioji įmonės produkcijos dalis išvežama į užsienį.
„Lietuvoje mes turime vieną klientą – įmonę Kaune, kuri užsiima automobilių perdarymu ir naujų automobilių kūrimu, o 99,99 proc. užsakymų keliauja į Europą, JAV, Australiją. Didieji užsakovai, aišku, yra Vokietijoje, Skandinavijoje, kur elektromobiliai ypač populiarūs. Tai iš esmės tos šalys, kurių vyriausybės elektromobilių plėtrą skatina finansinėmis priemonėmis“, – teigia G.Paluckas.
Lietuvoje elektromobilių savininkai didelių lengvatų negauna. Tiesa, didžiuosiuose miestuose nemoka už vietą automobilių stovėjimo aikštelėse, sostinėje gali važiuoti visuomeniniam transportui skirta juosta. Kadangi yra ekologiški, nemoka taršos mokesčio.
Bet, rodos, teks gerokai palaukti, kol šalies gatves užplūs elektromobiliai, mat jų skaičius auga ypač lėtai. Šiuo metu Lietuvoje yra užregistruota vos keliolika lengvųjų elektromobilių.
