Nėra mokesčių, nėra nuolaidų
Turtingose Europos šalyse ir net kaimynėje Estijoje vyriausybės piliečiams, įsigyjantiems elektrinius automobilius, kompensuoja dalį išlaidų, šalyse sparčiai plėtojamas elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas.
 |
| Gamintojo nuotr./„Nissan Leaf“ – pirmasis GAZAS.LT išbandytas elektromobilis |
Lietuvoje – viskas atvirkščiai. Valdžios atstovai turi ką pasakyti, paklausti, kodėl Lietuva neinvestuoja į naujoves: valstybės biudžeto deficitas, numanomas gyventojų priešiškumas, nenoras mokesčių mokėtojų pinigus leisti nežinia ar prigysiančioms naujovėms. Tačiau yra ir kita pusė.
„Lietuvoje nėra jokių ekologinių, automobilių savininkų ar panašių mokesčių, kurie egzistuoja daugumoje Europos Sąjungos valstybių, o paties automobilio registracijos mokestis pagal savo dydį yra greičiau simbolinis. Taigi, jei žmogus nemoka tokių specialių mokesčių, nėra iš ko daryti nuolaidos“, – teigia susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio patarėjas Martynas Čerkauskas.
Artimiausiu metu Lietuvoje neplanuojama ir įrengti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo. Šiuo metu po vieną tokią yra Vilniuje ir Kaune, tačiau, anot M.Čerkausko, tuo turėtų pasirūpinti privatus verslas. Valstybės įrengiamos minėtos stotelės, anot susisiekimo ministro patarėjo, prilygtų valstybės investicijai į degalinių statybą.
Tiesa, jau ne viena privati įmonė yra pareiškusi norą kurti tokių stotelių tinklą, tad gali būti, kad elektromobilius įkrauti bus kur. Tačiau klausimas kitas – kas juos pirks?
Lengvatos estams
Estai jau aria dirvą artėjančiai elektromobilių bangai. Būdama viena nedaugelio ES valstybių, turinčių perteklinį biudžetą, Estija savo piliečiams suteikia daug lengvatų įsigyjant elektromobilius.
Estas, pirkdamas nulinę CO2 emisiją turintį automobilį („Toyota Prius“ gerbėjams tektų nusivilti), gali susigrąžinti net iki 18 tūkst. eurų arba iki 50 proc. elektromobilio vertės. Dar iki tūkstančio eurų kiekvienas elektra varomo modelio pirkėjas gautų įkrovimo stotelės namie įrengimui.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mitsubishi i-MiEV“ |
Žinoma, yra keliami ir keli reikalavimai: maksimalus greitis privalo būti didesnis nei 60 km/val., o elektromobilis turi būti pirktas iš naujų automobilių salono (ir ne senesnis nei 6 mėnesiai). Hibridiniams modeliams, kaip minėta anksčiau, jokios lengvatos nėra taikomos – į didžiulę kompensaciją pretenduoja tik žmonės, perkantys vien elektra varomus automobilius, pavyzdžiui, „Nissan Leaf“ ar „Mitsubishi MiEV“.
Visų minėtų lengvatų pradžia – jau šį mėnesį. O iki 2012 metų pabaigos estai planuoja visoje šalyje įrengti apie 250 greitojo ir 600 – normalaus įkrovimo stotelių, tarp kurių atstumas bus ne didesnis nei 60 km.
Mums dar ne laikas
Elektromobiliams Lietuvoje laikas dar neatėjo. Šiuo metu praktiškai nei vienas naujų automobilių pardavimo salonas negalėtų pasiūlyti elektra varomo modelio ir artimiausiu metu negalės – jų eksploatacijai ir priežiūrai salone keliami didžiuliai reikalavimai, kurių dėl mažos rinkos joks pardavėjas nenori prisiimti (išimtis kol kas vienintelė – „Tazzari Zero“). Sunkiai tikėtina, kad nauji elektromobiliai Lietuvoje be valstybės paramos būtų perkami bent jau taip pat kaip pikapai, kurių naujų kasmet išvažiuoja vienetai.
„Vos 3 proc. lietuvių gali sau leisti nusipirkti naują automobilį, o elektra varomi modeliai kainuoja daugiau nei benzininiai ar dyzeliniai analogai. Kad permoka atsipirktų finansiškai, reikia nuvažiuoti kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Elektromobiliai Lietuvoje prigis tik tada, kai atpigs jų technologija ir Europoje susiformuos naudotų tokių modelių rinka“, – teigia Autoplius.lt vystymo vadovas Viktoras Daukšas.
 |
| Gamintojo nuotr./„Toyota Prius“ |
Žinoma, teorinė išeitis elektros gerbėjams yra hibridiniai automobiliai. Tačiau daugiausia efektyvia rinkodara paremtas jų „žalumas“ mažai ką sugundo mokėti gerokai didesnius pinigus už abejotinos ekologijos automobilius.
Revoliucinis modelis
Pirmasis labiau paplitęs hibridinis automobilis „Toyota Prius“ pasauliui buvo pristatytas 2001 m. – tuo metu jis pasižymėjo mažesnėmis degalų sąnaudomis ir CO2 emisija už benzininius automobilius, tačiau prieš dyzelinius tos pačios klasės modelius pirmavo labai nedaug ar net nedaug nuo jų atsilikdavo. Šiuo metu hibridai yra prieinami daugumoje pasaulio valstybių, o benzininio ir elektrinio variklių duetas montuojamas net į tokius prabangius automobilius kaip septintosios serijos BMW ar „Lexus GS“.
Tuo tarpu pirmasis naujų automobilių pasaulyje paplitęs visiškai elektrinis „Nissan Leaf“ tapo revoliuciniu modeliu – tai pirmas tik elektra varomas automobilis, surinkęs penkias „Euro NCAP“ saugumo žvaigždutes, o jo gauti prizai neleidžia abejoti „Leaf“ ateitimi: jis šiais metais gavo Europos ir Pasaulio metų automobilio apdovanojimus.
Tačiau apie galimybę „Nissan Leaf“ pardavinėti Lietuvoje „Nissan“ pardavėjai neužsimena. „Nissan Europe“ viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Plukys teigia, kad mūsų šalyje šiai sričiai dar nėra infrastruktūros, o be jos apie pardavimus kalbėti neverta.
