Tačiau „vandeniliniai“ projektai gimsta ir Lietuvoje – tiesa, naudojantys šiuos degalus tik kaip priedą prie benzino. Bet kokiu atveju, vien žodis „vandenilis“, kalbant apie kasdieninius automobilius, skamba įspūdingai.
Kirilas Šumilinas – vienas tokių. Trumpai tariant – jo „Honda Civic“ gali važiuoti varomas bioetanoliu, benzinu bei vandeniliu. Turbūt kyla daug klausimų, kas čia, kaip tai padaryta ir kodėl? Mums įvairių neaiškumų taip pat iškilo, tad nusprendėme Kirilą pakalbinti.
– Pradėkim nuo paties „Civic“. Koks jis ir kuo jis ypatingas?
– „Honda Civic“ yra ypatingas tuo, kad tai buvo pirmasis mano automobilis (1986 m. „Honda Civic“), o nuo tada tai tapo hobiu, pomėgiu, mokslu, uždarbiu ir t.t.
 |
| Andriaus Lauciaus nuotr./Kirilo Šumilino „Honda Civic“ |
Per visą tą laiką turėjau kelias hondas, kol galiausiai apsistojau ties dabartiniu šeštos kartos „Honda Civic“ kupė. Garaže iki šiol stovi pirmasis trečios kartos „Civic“ kupė, laukiantis savo eilės projektui.
– Kodėl tokiam projektui pasirinkai būtent „Civic“?
– Todėl, kad tik šią mašiną turiu ir pažįstu ją labai gerai. Ji lengvai, bene lengviausiai iš visų markių automobilių, pasiduoda modifikacijoms. Menkiausios sistemos dalies pakeitimas gali būti pastebėtas ir pajaustas. Šio „Civic“ gamyklinis borto kompiuteris yra pilnai programuojamas – tai leidžia daryti įvairiausias modifikacijas variklio valdymo programoje, nuo ko ir priklauso tolimesni veiksmai su alternatyviais degalais, biokuru, vandenilio generatoriais, įvairiausiais degalų taupymais ir t.t.
Be to, esu vienas iš trijų „Civic“ klubo narių. Labai stengiamės išpuoselėti savo klubą – ką tik įkūrėme šiam klubui viešąją įstaigą, kad galėtume gauti finansavimo tiek renginiams, tiek tokiems projektams, taigi – apie kito modelio automobilį net neteko galvoti.
Dar vienas „Civic“ privalumas – labai pigios šių mašinų dalys.
– Važinėji su juo kasdien, o galbūt turi ir kitų automobilių? Gal jie irgi kažkuo ypatingi?
– Tai yra mano kasdieninis automobilis, važinėju juo kiekvieną dieną, todėl kartais projektus tenka įgyvendinti naktis praleidžiant garaže, kad ryte galėčiau išvažiuoti į darbą.
– Ar vandeniliu varomų automobilių yra Lietuvoje ir daugiau?
– Pilnai varomų vandeniliu, manau, nėra. O dažnai naudojančių vandenilio dujas – tikrai ne vienas aš. Tik daugelis susigundo pačiu generatoriumi ir nepagalvoja apie tai, kaip jo mašina reaguos į tas dujas. O tokiu atveju dažniausiai atsitinka taip, kad jie nieko nepajaučia, kadangi sprogusios dujos degimo kameroje pavirsta vandens garais. Mūsų automobiliai tam nėra pritaikyti, tad nenuostabu, jog tokie vairuotojai, pildami vandenį, kartu pila ir įprastinį kiekį degalų.
 |
| Andriaus Lauciaus nuotr./Kirilo Šumilino „Honda Civic“ |
– Šiek tiek apie pačią technologiją. Vandenilis – kas, kaip, kodėl?
– Prie automobilio sistemos yra prijungiamas vandenilio generatorius, kuris gamina vandenilio dujas, kurias variklis pats įsiurbia kartu su oru. Tada šis mišinys patenka į vieną ertmę su degalais ir pasiekia tinkamą riebumą. Degimo kameroje vandenilis sprogsta greičiau nei užsidega degalai, tad tuo metu išsiskiria energijos kiekis, kuris dar tuo pačiu degalus paverčia savotišku degalų rūku, kas dar padidina jų degimo efektyvumą.
– Tokio automobilio eksploatacija skiriasi nuo įprastinio? Kokios specialios priežiūros reikia?
– Jei nieko nenutuoki apie savo automobilį, jo valdymo sistemą arba bent neturi pažįstamų, kurie galėtų pagelbėti šiuo klausimu – siūlyčiau nesikišti į šiuos reikalus. Stipriai modifikuoti automobiliai tampa labai kaprizingi. Žinoma, nekalbu apie tokio lygio modifikacijas kaip išmetimo vamzdžio pakeitimas ar pan., turiu galvoje variklio ir visų valdymo sistemų „hibridinimą“.
– Vėl apie eksploataciją: kokiu vandens/benzino santykiu važinėji? Gal esi skaičiavęs, kiek kainuoja įvairūs važiavimo būdai?
– Vandenilio ir degalų santykis yra labai svarbus. Dėl šio klausimo buvo praleista ne viena valanda studijuojant chemijos medžiagas ir besilankant Vilniaus universiteto (VU) Chemijos fakultete bei bendraujant su bendraminčiais iš užsienio valstybių. Kadangi vandenilio generatorių įdiegiau prieš pat žiemą, nespėjau atlikti visų bandymų ir tinkamai sureguliuoti sistemos. Vanduo vis tik turi „nedidelę“ problemėlę – prie neigiamos temperatūros jis užšąla.
Galiu pasakyti tik tiek, kad žmogus, kurio pėdomis bandau sekti ir su kuriuo aptarinėju visą informaciją, yra pasiekęs labai gerų degalų taupymo rezultatų tiek su vandenilio generatoriumi, tiek be jo.
Tačiau vandenilio generatoriui į pagalbą reikia prijungti dar daugelį dalykų, tokių kaip aerodinamika, ekonomiškas važiavimo būdas, trinties mažinimas ir begalės kitų dalykų. Savo klubo forume netgi sukūriau naują skyrių pavadinimu „EKO“ – tai nauja skiltis, kurioje aptarinėjamos ekonomiškumo ir ekologiškumo temos.
– Vandenilis lyg ir smagiai sprogsta. Kokia prevencija nuo tokio įvykio?
– Suskystintas vandenilis sprogsta netgi labai smagiai, tačiau mūsų atveju yra pagaminamos laisvos nesuslėgtos dujos. Aišku, jos irgi sprogios, bet jų koncentracija nėra tokia didelė, kad netyčia „nusprogus“ generatoriui, efektas būtų kaip po elektrinės sprogimo.
Prevencijos – yra pora „atskyriklių“, kad sprogimo metu susinaikintų tik maža sistemos dalis, kuri nepridarytų daug žalos (žinoma, teoriškai – praktiškai to nenoriu išbandyti).
– O ar taviškis „Civic“ gali važiuoti vien tik vandeniliu, be jokių kitų degalų?
– Ne, to negalėtų nei vienas automobilis, kuris nėra tam pritaikytas. Vandenilio dujos – tai tik kaip
 |
| Andriaus Lauciaus nuotr./Kirilo Šumilino „Honda Civic“ |
priedas prie pagrindinių degalų, kas gali būti ir bioetanolis, ir dujos, ir benzinas.
Skystas vandenilis – labai sprogi cheminė medžiaga, kurią naudoja kosmoso erdvėlaiviai pakilimui į kosmosą, o mums iki to dar labai toli. Dar jis naudojamas ir specialiuose tam gamykloje pritaikytuose automobiliuose, tokiuose kaip pirmasis vandenilinis serijinis „Honda FCX Clarity“ ir kiti modeliai.
– Trumpai – pripili vandens į tam skirtą talpą ir važiuoji?
– Iš esmės taip. Tačiau, visų pirma, mašinoje reiktų įdiegti vandenilio dujų generatorių, kuris elektrolizės būdu išskiria vandenilio dujas iš vandens.
Pats vanduo – ne iš čiaupo, jį reikia sumaišyti su tam tikromis pigiomis cheminėmis medžiagomis, norint pagerinti elektrolizės reakciją ir gauti daugiau naudos.
– Gal turi bendros statistikos apie automobilių gamintojų bandymus su vandeniliu?
– Ne, nes ten naudojamos suskystintos dujos, kurios yra sprogdinamos reaktoriuose ir iš to gaunama elektros energija ratams sukti – mūsų sistemos yra kito pobūdžio.
– Kalbant apie ateitį, galbūt galvoje sukasi dar koks labai nestandartiškas projektas?
– Elektromobilis, hibridinis automobilis, elektros/vandenilio/bioetanolio hibridas. Minčių – daug, tik reikia jas įgyvendinti.
