Įsivaizduodami bajoro, ypač dvarininko, aplinką pirmiausia matome didingus rūmus arba seną medinį jaukų dvarelį kaime. Bajoras – tai geras arba ne toks geras ūkininkas, išsiskiriantis savo garbe ir sena šeimos istorija. Tačiau tai tik iš dalies teisingas vaizdinys. Bajorą ir miestą taip pat siejo ypatingas ryšys. XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje Lietuvoje labiausiai modernėjo didieji miestai ir Vilnius, be abejo, buvo priešakyje. Būdamas Rusijos imperijos vadinamojo Šiaurės vakarų krašto centras, Vilnius tradiciškai traukė įvairių socialinių sluoksnių atstovus. Iškiliausios Lietuvos bajorijos šeimos nuo seno Vilniuje turėjo savo rezidencijas, rūmus ir namus. Čia veikė įvairios bajorų organizacijos, institucijos, vyko suvažiavimai. Pagaliau gyvenimas Vilniuje daugeliui bajorų asocijavosi su politine socialine galia, aukštąja kultūra, ekonomine veikla, švietimu ir paprasčiausia kasdienybe.
Paskaitos eksponatas – dailininko Stanislovo Jarockio darbas „Bajoras ant kastuvo“ (Vilnius, 1902 m. Drobė, aliejus), kurį pristatys Lietuvos nacionalinio muziejaus Ikonografijos skyriaus muziejininkė Indrė Urbelytė.
Istorijos miestui ir pasauliui – tai naujo formato Vilniaus universiteto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus paskaitų ciklas, kurio metu muziejininkai pristatys saugomą vertybę, o istorikai atskleis su eksponatu susijusio laikmečio kontekstą. Paskaitas stebėkite tiesiogiai portale 15min.lt ir Lietuvos nacionalinio muziejaus YouTube paskyroje.
Antrasis pirmojo Vilniaus paskaitų kurso semestras prasidės 2021 m. sausio 28 d. 18 val. ir pasiūlys žiūrovams dar 7 Vilniaus miesto istorijas.
