Straipsnyje išvardintos 10 bažnyčių, kurių bokštai yra patys aukščiausi. Įdomu tai, kad net 5 iš 10-ies aukščiausių Lietuvos bažnyčių yra miesteliuose, kurių gyventojų skaičius nesiekia 2 tūkstančių. Po vieną bažnyčią iš sąrašo yra Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Anykščiuose ir Kretingoje.
Dauguma – 6 iš 10 – bažnyčių baigtos statyti XX a. pr. Viena – Kauno Prisikėlimo bažnyčia – pastatyta tarpukariu, likusios trys – dar LDK laikais.
Prie kiekvienos bažnyčios pateikiama informacija apie jos aukštį, statybų pabaigos metus, architektūros stilių bei trumpa istorija.
Kai kurias bažnyčias sąraše, tikėtina, galima būtų sukeisti vietomis – jų tiklsus aukštis nematuotas seniai, o šaltiniai nurodo suapvalintą aukštį metrais (tarkim, 70 m), kuris kelių bažnyčių atveju vienodas. Visgi dešimtukas turėtų būti tikslus. Jei rasite klaidų – parašykite teksto autoriui u.antanavicius@15min.lt.
10 vieta – Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
Aukštis: 65 m
Baigta statyti: 1905 m.
Architektūros stilius: neogotika
Švėkšna – miestelis Žemaitijoje, Šilutės rajone. Jame gyvena apie 1600 gyventojų. Čia stovi 10-oji pagal dydį Lietuvos bažnyčia, kurią apjuosia gatvė, kas Lietuvoje yra gana neįprasta.
Pirmoji medinė bažnyčia Švėkšnoje pastatyta 1509 m. Vėliau ji kelis kartus buvo perstatyta. XIX a. pabaigoje tuo metu stovėjusi mūrinė bažnyčia tapo per maža – visi norintieji nebetilpdavo.
Tad 1896 m. duotas leidimas statyti naują. Projektas patvirtintas 1900 m., statybos baigtos 1905 m.
Bažnyčios statybą finansavo Švėkšnos ir Vilkėno grafai Pliateriai, gausiai statyboms aukojo Švėkšnos ir gretimų parapijų gyventojai. Dalis lėšų surinkta iš JAV gyvenusių lietuvių emigrantų.
Bažnyčios interjerą puošia 8 altoriai. Didysis altorius, beveik 16 m. aukščio, kartu su sakykla pagamintas Austrijos Tirolyje, Purgerio fabrike.
Bažnyčios šventorių su parku jungia apie 1885 m. pastatytas arkinis pėsčiųjų tiltas – viadukas. Tai unikalus ir retas statinys Lietuvoje.
9 vieta – Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia
Aukštis: 68 m
Baigta statyti: 1426 m.
Architektūros stilius: gotika, barokas, klasicizmas
Devinta sąraše Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia, dažniausiai vadinama tiesiog šv. Jonų bažnyčia. Tai viena garsiausių Vilniaus ir visos Lietuvos bažnyčių.
Bažnyčios statybos pradžia siejama su Lietuvos krikštu. Mūrinės gotikinės bažnyčios statybos šioje vietoje prasidėjo dar 1386 m., tad truko beveik 40 metų. Bažnyčia statyta Jogailos iniciatyva.
1571 m. bažnyčia perėjo ką tik įsteigtos Jėzuitų kolegijos žinion ir nuo tada yra laikoma universiteto komplekso dalimi. 1737 m. bažnyčia sudegė, atstatant jos fasadas įgijo vėlyvojo baroko formas.
1827-1828 m. gotiškas pietų fasado portalas pakeistas klasicistiniu, nugriauta aukšta mūro siena, skyrusi bažnyčią ir varpinę nuo gatvės. Tuo pačiu metu didelė dalis puošnaus barokinio interjero buvo sunaikinta.
Sovietmečiu bažnyčioje veikė sandėlis, vėliau muziejus. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. 1993 m. joje lankėsi Jonas Paulius II.
Dabar Šv. Jonų bažnyčia priklauso Vilniaus universitetui. Bažnyčioje vyksta pamaldos, Universiteto studentų diplomų įteikimo šventės, koncertai, kiti renginiai.
1610 m. pastatyta bažnyčios varpinė siekia 68 m. Tai vienas aukščiausių senamiesčio pastatų.
8 vieta – Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Aukštis: 70 m
Baigta statyti: 1617 m.
Architektūros stilius: gotika, renesansas
