Legendinės kelionės metinių proga 15min kviečia susipažinti su 13 įdomių faktų apie šią kelionę. Ar žinojote, kad F.Magelaną jo tėvynė laikė išdaviku, jis teigė kelionės metu matęs milžinus, o pirmasis pasaulį apiplaukęs žmogus galėjo būti jo vergas?
1. Prieš tapdamas kapitonu, F.Magelanas buvo kareivis.
F.Magelanas pirmąkart jūreiviško gyvenimo paragavo, kuomet prisijungė prie Portugalijos karinių laivų flotilės, kuri plaukė į Indiją. Jam buvo 25 metai.
F.Magelanas kovėsi ne viename svarbiame jūrų mūšyje. Čia jis išmoko, kaip valdyti laivus, orientuotis jūroje ir kitų jūros gyvenimo paslapčių. Taip pat patyrė kojos traumą, dėl kurios visą likusį gyvenimą šlubavo.
2. F.Magelaną jo tėvynė Portugalija laikė išdaviku.
Kaip jau minėjome, F.Magelanas buvo kilęs iš Portugalijos ir kariavo už portugalus. Tačiau karo metu ne tik buvo sužeistas, bet ir apkaltintas nelegalia prekyba su vietiniais. Tai sugadino jo reputaciją. Portugalijoje jam buvo sunku rasti darbo.
Galiausiai F.Magelanas išvyko į Ispaniją bei prisiekė ištikimybę Ispanijai. Ir jo didžiąją kelionę finansavo Ispanijos karalius Karolis I. Tai įsiutino Portugalijos karalių Manuelį I, kuris F.Magelaną laikė išdaviku.
3. F.Magelano kelionę įkvėpė sutartis tarp Ispanijos ir Portugalijos.
Pradėdamas kelionę, F.Magelanas siekė rasti vakarinį kelią į Molukų salas – mažą salyną dabartinėje Indonezijoje, kuris pasižymėjo prieskonių, tokių kaip cinamonas, gvazdikėliai ir muskato riešutai, gausa. Šios salos dar vadintos Prieskonių salomis.
Pagal šią sutartį lengviau įveikiamas rytinis kelias į Prieskonių salas pateko į Portugalijos imperijos įtakos zoną.
Tai reiškė, kad ispanams reiškia ieškoti naujo kelio. Tam jiems reikėjo apiplaukti Pietų Ameriką.
Karolis I prižadėjo F.Magelanui daug dalykų – kad, jei kelionė bus sėkminga, jis taps atrastų kraštų gubernatoriumi, gaus dalį pelno iš ateities kelionių ir netgi gaus valdyti nuosavą salą.
4. Portugalijai F.Magelano kelionė labai nepatiko.
Jau minėjome, kad Portugalijos karalius F.Magelaną laikė išdaviku. Ir netgi ėmėsi veiksmų jam kenkti. Jis pasiuntė savo šnipus, kad jie F.Magelanui kliudytų pasiruošti kelionei, ir įsakė suniokoti Portugalijoje F.Magelanui priklausančius namus. Gali būti, kad jis netgi bandė užsakyti pasikėsinimą į F.Magelaną.
F.Magelano laivams išplaukus, Manuelis I nurodė portugalų karavelėms juos sekti, tikėdamasis, kad jiems pavyks sulaikyti keliautoją ir grąžinti į Portugaliją surakintą grandinėmis.
5. F.Magelano įgula buvo įvairiatautė ir pilna nusikaltėlių.
Nors ekspedicijos idėja gimė Ispanijoje, F.Magelano įgula buvo įvairiatautė. Daugelis jūreivių buvo iš Ispanijos ir Portugalijos, bet kai kurie jūreiviai buvo kilę iš Graikijos, Sicilijos, Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos ir netgi Šiaurės Afrikos.
Visgi ne tiek jau daug F.Magelano įgulos narių turėjo didelę jūreivystės patirtį. Nemaža jų dalis buvo tiesiog nusikaltėliai, kuriuos kalėjimai sutiko „paskolinti“ tokiai kelionei.
Kiti įgulos nariai prisijungė, nes buvo prasiskolinę ir siekė išvengti kreditorių.
6. Didelė dalis F.Magelano įgulos sukilo prieš jį.
Nepaisant įvairiatautiškumo, didelę dalį F.Magelano įgulos sudarė ispanai, kurie nenorėjo būti vadovaujami portugalo kapitono. Ekspedicijai dar nepasiekus Ramiojo vandenyno, joje jau buvo kilę du maištai.
Pirmasis buvo lengvai numalšintas, bet antrasis buvo daug didesnis. Bijodamos, kad F.Magelano ryžtas nepaisant jokių aplinkybių žūtbūt pasiekti Ramųjį vandenyną galiausiai pražudys ekspediciją, 1520 m. balandį trijų laivų įgulos sukilo prieš jį.
Galiausiai F.Magelanui ir jo šalininkams pavyko numalšinti maištą ir nužudyti jo organizatorius. Sužinojęs, kad du jo įgulos nariai planuoja trečiąjį maištą, F.Magelanas įsakė juos tiesiog palikti negyvenamoje saloje.
Visgi neramumai tęsėsi. Galiausiai vienas iš ekspedicijos laivų, „San Antonio“, apsisuko, paliko flotilę ir grįžo į Ispaniją.
7. F.Magelano įgulos nariai teigė Pietų Amerikoje matę milžinus.
Flotilei sustojus Patagonijoje, dabartinės Argentinos teritorijoje, keli įgulos nariai raportavo paplūdimyje išvydę aštuonių pėdų (maždaug 2 m 40 cm) ūgio žmones. Šiuos jie pavadino patagonais – iš čia kilo ir tuomet dar bevardžio krašto vardas.
Pasak vieno išgyvenusių ekspedicijos narių užrašų, F.Magelanui pavyko susidraugauti su tais „milžinais“, o vieną iš jų jis netgi įtikino užlipti į laivą. Tuomet išplaukdamas laivas jį pagrobė. Vėliau milžinas buvo pakrikštytas, jam duotas Pauliaus vardas, bet keliaujant per Ramųjį vandenyną jis mirė.
Dabar istorikai mano, kad F.Magelano matyti „milžinai“ iš tikrųjų buvo Tehuelche – indėnų genties, kilusios iš pietinės Čilės ir Argentinos – atstovai. Šios genties atstovai išties pasižymi dideliu ūgiu.
Beveik neabejotina, kad F.Magelano ekspedicijos nariai, pasakodami apie ekspediciją, gerokai perdėjo kalbėdami apie jų ūgį. Nepaisant to, mitas apie „Patagonijos milžinus“ išliko daugelį metų.
8. F.Magelanas davė Ramiajam vandenynui tokį vardą.
Prie pietinių Pietų Amerikos krantų F.Magelano ekspedicijai teko iškęsti siaubingas audras, ten nuskendo vienas laivas. Vis dėlto 1520 m. lapkritį ekspedicija praplaukė sąsiaurį, dabar vadinamą Magelano sąsiauriu.
Įplaukęs į ramų, nebanguotą vandenyną, F.Magelanas jį pavadino „Mar Pacifico“, kas, išvertus iš portugalų kalbos, reiškia „taiki jūra“. Vėliau iš šių žodžių kilo pavadinimas „Ramusis vandenynas“.
F.Magelanas tikėjosi, kad Prieskonių salas pasiekti pavyks greitai. Visgi jo flotilė Ramiuoju vandenynu plaukė 98 dienas, kol pagaliau pasiekė gyvenamas žemes.
9. F.Magelanas buvo aktyvus krikščionybės skleidėjas – ir tai galbūt jam kainavo gyvybę.
Nors tai net nebuvo oficialus jo kelionės tikslas, F.Magelanas stengėsi visus vietinius, kuriuos sutikdavo kelionės metu, atversti į krikščionybę.
F.Magelanas buvo tiek nusiteikęs skleisti religiją, kad grasino nužudyti vietinius vadus, kurie nenorėjo atsiversti. Toks griežtumas galiausiai atvedė jį prie pražūties.
Kai karalius, vardu Lapu-Lapu, atsisakė apsikrikštyti, F.Magelano jūreiviai sudegino jo kaimą Maktano saloje, taip pat dabartiniuose Filipinuose. Vėliau F.Magelanas grįžo į Maktano salą su 49 įgulos nariais ir pareikalavo, kad Lapu-Lapu pripažintų jo viršenybę.
Karalius atsisakė, ir prasidėjo mūšis. Jo metu F.Magelanas buvo nužudytas – jį pervėrė ietis, o po to subadė ant jo supuolę salos gyventojai.
Filipinuose F.Magelanas ligi šiol prisimenamas ne kaip didvyris, o kaip tironas. Kasmet balandžio 27 d. – F.Magelano žūties dieną – vietiniai gyventojai suvaidina Maktano mūšį, o Lapu-Lapu vaidmenį atlieka gerai žinomas filipiniečių aktorius.
10. F.Magelanas techniškai nebuvo pirmasis žmogus, apkeliavęs pasaulį.
F.Magelanas dažnai yra laikomas pirmuoju žmogumi, kuris apkeliavo aplink pasaulį. Tačiau techniškai tai netiesa.
F.Magelanas organizavo pasaulį apiplaukusią ekspediciją, buvo jos vadovas ir vadovavo ekspedicijai, šiai plaukiant pro sąsiaurį Pietų Amerikoje ir kertant Ramųjį vandenyną. Jei ne jis, ekspedicija būtų nepavykusi.
Tačiau pats F.Magelanas pasaulio neapiplaukė. Kaip jau minėta, jis buvo nužudytas dar prieš ekspedicijai pasiekiant Prieskonių salas.
Pirmuoju žmogumi, kuris neabejotinai apkeliavo aplink pasaulį pats, galima laikyti baskų jūreivį Juaną Sebastianą Elcaną, kuris buvo „Viktorijos“ – vienintelio išlikusio iki kelionės pabaigos ekspedicijos laivo – kapitonas paskutinio ekspedicijos etapo metu.
Jis „Viktorijai“ vadovavo nuo 1521 m. pabaigos iki 1522 m. rugsėjo, kai laivas grįžo į Ispaniją.
11. Pirmuoju pasaulį apkeliavusiu žmogumi galėjo būti ir F.Magelano vergas.
Gali būti, kad J.S.Elcanas irgi nebuvo pirmasis žmogus, apkeliavęs pasaulį. Vienas iš svarbiausių F.Magaleno ekspedicijos narių buvo jo asmeninis vergas Enrikė. F.Magelanas parsivežė Enrikę iš savo ankstesnės kelionės į Molukus 1511 m., kuomet ten keliavo dar su portugalais.
Enrikė, kilęs iš pietryčių Azijos, mokėjo kalbėti malajiečių kalba ir F.Magelano ekspedicijai pasiekus Filipinus dirbo vertėju. O netrukus po F.Magelano mirties jis pabėgo. Jo likimas nežinomas.
Tiksli Enrikės gimtinė nėra žinoma, bet gali būti, kad jis buvo kilęs būtent iš Filipinų. Jeigu tikrai taip, tuomet ekspedicijai pasiekus Filipinus jis tiesiog grįžo į savo gimtinę. Kitas galimas variantas – kad pabėgęs Enrikė grįžo į savo namus, net jei jie buvo ne Filipinuose, o toliau.
Bet kuris šių atvejų reikštų, kad būtent Enrikė, o ne kuris nors europietis jūreivis, buvo pirmasis žmogus, apiplaukęs pasaulį.
12. Kelionę baigė tik 18 vyrų iš 270, kurie ją pradėjo.
1522 m rugsėjį „Viktorijai“ prisišvartavus Ispanijoje, joje buvo tik 18 jūreivių. Tik tiek teliko iš pradinės ekspedicijos įgulos, kurią sudarė 260 žmonių ir 5 laivai. Kiti buvo nužudyti, mirė nuo bado ar ligų.
Tiesa, kelionę tam tikra prasme galima vadinti sėkminga – vienintelis išlikęs laivas parsigabeno 261 maišelį gvazdikėlių, vertų daugiau negu kelionę pradėję penki laivai kartu sudėjus.
13. Kitos sėkmingos kelionės aplink pasaulį reikėjo laukti beveik 60 metų.
Paaiškėjo, kad apiplaukti pasaulį yra taip sunku, kad kita sėkminga kelionė prasidėjo tik po 58 metų, 1577 m. Tuomet pasaulį apiplaukė ekspedicija, kuriai vadovavo anglas Francisas Drake'as.
Ši flotilė kelionės metu irgi patyrė daug sunkumų. Iš šešių išplaukusių laivų į Angliją 1580 m. grįžti sugebėjo tik vienas – „Auksinė stirna“. Tiesa, F.Drake'as, skirtingai negu F.Magelanas, ekspediciją išgyveno.
