15 azijinių dramblių banda ilgiau negu metus keliauja per Kiniją. Jie jau nukeliavo daugiau negu 300 mylių (apie 480 kilometrų), kirsdami ne tik miškus, bet ir per apgyventus kaimus.
Trečiadienį vėlai vakare Kinijos laiku jie pasiekė Kinijos miesto Kunmingo, kuriame gyvena 8 milijonai gyventojų, pakraščius.
Dramblių kelionė prasidėjo praėjusį pavasarį Chišuangbano nacionaliniame gamtos rezervate Kinijos pietryčiuose, netoli šalies sienos su Laosu. Pasak valstybinės Kinijos žiniasklaidos, 16 dramblių pradėjo judėti iš gamtos rezervato į šiaurę.
Nuo tada jie Kinijos pareigūnams sukėlė nemažai problemų. Pavyzdžiui, vieną Kinijos kaimą jie kirto pagrindine gatve, keldami nerimą kaimo gyventojams. Jie įsilaužė į grūdų, likusių po fermentacijos, sandėlius, po ko buvo pranešta, kad bent vienas dramblys apgirto.
Kinijos valdžios pareigūnai jiems pakeliui paliko daug kukurūzų ir ananasų, bandydami nukreipti jų žygį link mažiau apgyventų teritorijų. Drambliai juos mielai ėdė, bet vis tiek keliavo tolyn ta pačia kryptimi.
Drambliai tapo Kinijos socialinių tinklų žvaigždėmis, sukėlė daug galvos skausmo vietiniams pareigūnams ir padarė žalos už daugiau negu 1 mln. dolerių. Taip pat jie nustebino dramblių tyrėjus, kurie nėra pratę prie tokio dramblių elgesio.
Ekspertų teigimu, tai tolimiausias žinomas toks dramblių bandos žygis. Kur jie keliaus toliau ir kada sustos, niekas tiksliai nežino.
„Tai primena filmą „Klajoklių žemė“, – sako Becky Shu Chen, Londono zoologijos draugijos konsultantė, tirianti dramblių ir žmonių santykius.
Tiesa, neužsibūti vienoje vietoje drambliams yra normalu – jų bandos turi dideles „namų teritorijas“, po kurias keliauja ieškodamos maisto.
Todėl ir šiai dramblių bandai ypatingas dėmesys pradėtas skirti ne taip jau seniai – šį balandį, kai pastebėta, kad drambliai jau nutolo neįprastai toli, maždaug 230 mylių (~370 km) nuo gamtos rezervato, kuris buvo jų namų teritorija.
Per šį laiką keli drambliai apsisuko ir grįžo atgal, bet keli drambliai taip pat ir gimė. Dabar bandą sudaro 15 dramblių.
Drambliai vis arčiau žmonių
Dėl didelių gamtosaugininkų pastangų Kinijos dramblių populiacija pastaraisiais metais šiek tiek išaugo – dabar Kinijoje, remiantis oficialia statistika, gyvena apie 300 dramblių. Prieš pora dešimtmečių jų buvo mažiau negu 200.
Tačiau tuo pačiu metu Kinijoje besitęsiantys miškų kirtimai sumažino miškų, tinkamų drambliams gyventi, plotus. Ir priartino gyvūnus prie žmonių.
Tai tarytum išskirtinis dramblių saugomos rūšies statusas, leidžiantis drambliams nebijoti medžiotojų. Jis lėmė, kad gyvūnai šalia žmonių ėmė jaustis drąsiau.
Todėl drambliai vis dažniau ėmė keliauti už gamtos rezervatų ribų į žmonių apgyventas teritorijas. Ir čia jie pastebėjo, kad žmonių ūkiuose auginami augalai dažnai yra patrauklesni negu įprastinis jų racionas miške.
„Drambliai išmoko, kad pasaulio ūkiuose yra labai daug maisto, jis labai maistingas, jį lengva pasiekti. Be to, tai saugu. Tai reiškia, kad drambliai ėmė keliauti į vietas, kur jų nebuvo labai seniai“, – sako dr. Ahimsa Camposas-Arceizas., Chišuangbano nacionalinio gamtos rezervato tyrėjas, besispecializuojantis būtent dramblių judėjime.
Dėl to nėra netikėta matyti dramblius, klajojančius už jų įprastinių teritorijų ribų, o dramblių populiacijai augant toks reiškinys tik dažnės.
Kita vertus, tai vis tiek nepaaiškina, kodėl viena dramblių banda nutarė keliauti taip toli į šiaurę ir nesustoti.
„Neturiu supratimo. Nepasitikėkite niekuo, kas sakys, kad turi aiškų ir paprastą atsakymą“, – paklaustas, kodėl dramblių banda vis dar neapsistojo vienoje teritorijoje, atsakė dr. Camposas-Arceizas.
Ilgalaikės strategijos nėra
Tai, kad čia niekas neaišku, netrukdo visuomenei žavėtis ilgu gyvūnų žygiu.
Po socialinius tinklus plinta mieli vaizdo klipai, kaip vyresnio amžiaus dramblys išgelbsti jauniklį, įkritusį į griovį.
Internautai pokštauja, kad jei drambliai paskubės, jie spės atvykti į Pekiną kaip tik prieš Kinijos komunistų partijos susikūrimo 100-ųjų metinių šventę liepą.
Netgi „Xinhua“, šiaip jau rimta valstybinė Kinijos naujienų agentūra, juokais bandą pavadino „turistų grupe“.
Ketvirtadienį Kinijoje populiarioje socialinių tinklų platformoje „Weibo“ išpopuliarėjo grotažymė „į šiaurę keliaujančių laukinių dramblių bufetas“. Tai įvyko po to, kai kaimo netoli Kunmingo miesto gyventojai paliko drambliams kukurūzų burbuolių prikrautus vežimus.
Vis dėlto Kinijos valdžia perspėjo žmones nesiartinti prie dramblių, primindama, kad šie žmonėms yra pavojingi.
Dabar Kinijos dėmesį prikausčiusi banda bent kol kas nesužeidė nė vieno žmogaus, tačiau 2011–2019 m. laikotarpiu per susidūrimus su drambliais sužeisti buvo apie 50 Kinijos gyventojų, praneša valstybinė žiniasklaida.
Vietiniai pareigūnai skubiai parengė „Nelaimingų atsitikimų, susijusių su drambliais, prevencijos planą“.
Jie stebėjo dramblių judėjimą padedami bepiločių skraidyklių, išsiuntė šimtus darbuotojų padėti evakuoti vietos gyventojus, įrengė apsauginius barjerus ir paruošė 18 tonų maisto dramblių nukreipimui.
Tačiau ilgalaikės strategijos iki šiol nėra.
Idealiu atveju, teigė Londono zoologijos draugijos ekspertė B.S.Chen, drambliai kažkada apsisuks ir grįš į savo įprastinę teritoriją Chišuangbano rezervate. Bet garantijos, kad taip nutiks, nėra.
Indijoje XX a. pirmajame dešimtmetyje kelios dešimtys dramblių nukeliavo į žmonių apgyvendintą salą upėje ir, nepaisant bandymų juos nustumti į neapgyvendintus žmonių plotus, vis dar ten klajoja.
Pasak ekspertės, būtų gerai, jei Kinijoje išaugęs susidomėjimas dramblių banda atkreiptų dėmesį ir padidintų visuomenės suvokimą apie galimus konfliktus tarp dramblių ir žmonių.
„Turime išmokti ne kaip išspręsti problemą, o kaip padidinti toleranciją. Kaip mes galime išnaudoti šį įvykį, kad paskatintume žmones atkreipti dėmesį į žmonių ir gyvūnų bendrą egzistavimą?“ – sakė ji.
Tik įvertinant tokią tikimybę ir apie ją informuojant žmones, sakė ji, dramblių išsaugojimo iniciatyvos gali pavykti.
Kinijoje pastaruoju metu dėmesys gamtos apsaugai išaugo, tačiau ekspertai perspėja, kad entuziazmas dramblių išsaugojimui nebūtina reiškia suvokimą, ką reiškia gyventi šalia dramblių.
„Tai sandėrio dalis. Mes norime išsaugoti dramblius ir tigrus. Bet mes neturime 10 tūkstančių kvadratinių kilometrų ploto, kur galėtume tiesiog perkelti tuos dramblius ir tigrus bei pasakyti jiems: būkite laimingi čia, nesijaudinkite ir niekur neikite“, – sako dr. A.Camposas-Arceizas.
