Visų pirma, Biblijoje Jėzaus gimimo diena ar mėnuo nėra minima jokioje evangelijoje. O netiesioginės užuominos leidžia suprasti, kad greičiausiai Jėzus gimė pavasarį.
„Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą“, – tokia eilutė yra evangelijoje pagal Luką.
Biblijos laikų Artimuosiuose Rytuose piemenys bandas be perstojo ir naktimis saugodavo tik pavasarį, kai jos ėriuodavosi. Žiemą avys buvo laikomos uždaruose aptvaruose ir niekas jų visą parą nesaugodavo.
Todėl evangelijoje aprašomą vaizdą žiemą įsivaizduoti būtų sunku. Tiesa, esama ir žmonių, kurie argumentuoja, kad Betliejuje dėl kokių nors priežasčių galėjo galioti savitos avių laikymo taisyklės arba kad ta žiema galėjo būti neįprastai šilta.
Gimtadienis ilgai nerūpėjo
Svarbu pažymėti, kad maždaug pirmuosius du šimtus metų po Jėzaus gimimo niekas nekėlė klausimo, kada jis gimė: žmonėms tai nelabai rūpėjo.
Ankstyvojoje krikščionybėje gimtadieniai nebuvo laikomi svarbiomis dienomis: mirties dienos ir jų datos buvo daug svarbesnės.
Be to, kadangi Kristus buvo laikomas Dievu, jo žemiškasis buvimas tyčia nebuvo sureikšminamas.
To meto Bažnyčia netgi kartą pareiškė, kad svarstyti apie Kristaus gimtadienio šventimą yra nuodėminga, nes „jis nėra koks faraonas“. Svarbiausia krikščionims švęsti buvo sekmadienį, taip pat gana greitai kaip atskira šventė įsitvirtino ir Jėzaus prisikėlimo šventė Velykos.
Tai kodėl Kristaus gimimą švenčiame gruodį?
Idėja švęsti Kristaus gimimą būtent gruodžio 25 d. svarbiausiems Bažnyčios dvasininkams gimė ketvirtojo amžiaus pradžioje. Ir sprendimas buvo neatsitiktinis: tuo metu Romos imperijoje krikščionybė buvo sparčiai populiarėjanti religija, kuri konkuravo su įvairiais pagoniškais tikėjimais.
Daugelis jų būtent maždaug tuo metu švęsdavo žiemos saulėgrįžos šventes: pavyzdžiui, Saturnalijas, kurios trukdavo savaitę ir buvo skirtos dievo Saturno garbei.
Tokios šventės buvo labai populiarios tiek tarp aukštuomenės, tiek tarp paprastų romėnų. Jų metu vykdavo viešos vaišės, vakarėliai, buvo dalijamos dovanos, o mieste įsivyraudavo šventiška atmosfera.
Bažnyčios tėvai suprato, kad, norėdami nukonkuruoti kitus religinius judėjimus, jie turi pasiūlyti savo bažnytinę šventę. Ir ta šventė turėjo būti skirta visiems – ir krikščionims, ir pagonims.
Būtent Kristaus gimimo dienos minėjimas ir jo proga rengiamos iškilmingos mišios puikiai tiko būti tokia švente.
Anksčiausias paaiškinimas, kodėl būtent gruodžio 25 d. yra Kristaus gimimo diena, yra iš 320 m.
Jame sakoma, kad Jėzus Šventosios Dvasios buvo pradėtas kovo 25 d., per pavasario lygiadienį, kai diena tampa ilgesnė už naktį o būtent gruodžio 25 d. praeina devyni mėnesiai nuo šios datos.
Tačiau pavasario lygiadienis Biblijoje taip pat neminimas, ir krikščionybės tyrinėtojai dabar mano, kad šis ir kiti paaiškinimai buvo sugalvoti jau po fakto, norint suteikti prasmę jau egzistuojančiai šventei.
337 m. prieš mirtį Romos imperatorius Konstantinas buvo apkrikštytas, ir krikščionybė tapo pagrindine Romos imperijos religija.
Kalėdos kaip Kristaus gimimo šventė, kuri tada jau buvo įsitvirtinusi, su krikščionybe pradėjo plisti po visą pasaulį.
Parengta pagal Snopes.com ir „Wikipedia“. Pirmą kartą šis tekstas buvo publikuotas 2017 m.
