Keistos žmogžudystės Rygoje
1975 metai Latvijoje. Naujasis Rygos oro uostas pradeda vykdyti reguliarius skrydžius, visu pajėgumu pradeda veikti Rygos hidroelektrinė. Po Rygą lėtai kaip vėžliai rieda troleibusai ir tramvajai.
Laukdami tramvajų stotelėse keleiviai tikisi sėkmės – gal vietoj rūdijančios skardinės į stotelę atvyks vienas iš dviejų į Rygą atvežtų naujesnių čekiškų tramvajų.
Tramvajaus bilietas kainuoja 3, troleibuso – 4, autobuso – 5 kapeikas. Per „VEF Radioteknikos“ gaminamus grotuvus žmonės klausosi Raimondo Paulo dainų.
Įvyksta keleto puikių filmų, įėjusių į latvių kultūros kanoną, premjeros – „Motociklų vasara“, „Mano draugas – nerimtas žmogus“. Prilipę prie nespalvoto televizoriaus vaikai žiūri „Robino Hudo strėles“.
Tačiau Rygoje tvyro blogos nuojautos. Jei vyrai vakare vėluoja grįžti namo, žmonos nesitraukia nuo langų ir skambina pažįstamiems.
Jų nerimas turi pagrindo – vasarą ir rudenį Rygoje buvo įvykdytos trys paslaptingos žmogžudystės, kurių nepavyko atskleisti.
Visi nužudytieji buvo vyrai, be to, susiję su „saugumu“. Apie žmogžudystes nerašė laikraščiai, apie jas nebuvo leidžiama kalbėti garsiai, bet kiekvienuose namuose apie jas buvo kalbama pusiau pašnibždomis prie pietų stalo.
Keisčiausia buvo viena iš žmogžudysčių. Ankstyvą vasaros rytą prie KGB pastato Rygoje buvo rastas paliktas automobilis, o jame – į pensiją išėjusio kontržvalgybos skyriaus karininko kūnas. Buvo akivaizdu, kad lavonas tokioje vietoje paliktas tyčia.
Buvęs saugumietis buvo nušautas kitoje vietoje. Nužudymo motyvas buvo neaiškus – nužudytasis jau buvo išėjęs į pensiją ir dirbo paprastu sargu.
KGB svarstė, kad galbūt tai užsienio agentų darbas, tačiau milicijos tyrėjai manė kitaip – kad Rygoje atsirado žudikas maniakas ir jis nepasiribos viena žmogžudyste. Paaiškėjo, kad jie buvo teisūs.
Antroji žmogžudystė įvykdyta Rumbulos rajone Rygos pakraštyje, nužudytas KGB majoras.
