Prieš 600 metų Žemaitija galutinai atiteko Lietuvai
1422 m. rugsėjo 27 m. buvo pasirašyta Melno taikos sutartis tarp Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) ir Vokiečių ordino. Sutartis buvo pergalės Žalgirio mūšyje rezultatas. Sutartimi buvo išspręsti ilgai trukę abiejų pusių teritoriniai nesutarimai.
Sutartį galima vadinti kompromisine – nė viena pusė negavo visko, ko norėjo. Pagal Melno taiką Vokiečių ordinas galutinai atsisakė Užnemunės (Sūduvos) ir Žemaitijos, šios atiteko Lietuvai. Lietuvai atiteko ir nedidelė teritorija tarp Palangos ir Šventosios, taip LDK gavo priėjimą prie Baltijos jūros.
Bet Lietuva irgi negavo visko: Ordinui liko vakarinės lietuvių žemės, kuriose vėliau susiformavo Mažoji Lietuva, Ordinas toliau kontroliavo ir Mėmelį (Klaipėdą), kuris tuomet jau buvo svarbus uostas.
Melno taika užbaigė LDK karus su Vokiečių ordinu. Šia taikos sutartimi nustatyta Lietuvos-Prūsijos siena beveik nesikeitė apie 500 metų, iki pat XX a.
Prieš 450 metų mirė Žygimantas Augustas
1572 m., būdamas 51 metų, bevaikis mirė LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, faktiškai LDK valdęs 28 metus. Kartu su jo mirtimi užsibaigė ir Gediminaičių dinastijos valdymas.
Kadangi 1569 m. Lietuva ir Lenkija po Liublino unijos susijungė į federacinę valstybę, 1529 m. Vilniuje vykusi Žygimanto Augusto inauguracijos Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu ceremonija buvo paskutinė, vėlesni ATR valdovai atskirai nebebuvo inauguruojami Lietuvos Didžiaisiais kunigaikščiais.
Prieš 300 metų įvyko pirmasis ATR padalijimas
1772 m. įvyko pirmasis Abiejų tautų respublikos (ATR) padalijimas. ATR žemes dalinosi trys kaimyninės monarchijos – Prūsija, Austrija ir Rusija.
Padalijimo iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius Frydrichas II-asis, siekęs sujungti savo valdas Brandenburge ir Rytprūsiuose, kuriuos skyrė Lenkijai priklausęs Pamarys.
Padalinimo sutartys buvo sudarytos 1772 m. Sankt Peterburge, specialiai sušauktas Seimas Varšuvoje 1773 m. jas tik patvirtino. 1773 m. ATR Seimo delegacija pasirašė tris sutartis, kuriose atsisakė nuo visų pretenzijų į užimtas žemes.
Rusijai atiteko 93 000 kv. km. LDK valdų – Baltarusijos šiaurės rytų žemės. Taip pat jai atiteko Latgala.
Prūsija ir Austrija prisijungė Lenkijos valdas: Prūsija – lenkų šiaurines žemes, Austrija – Ukrainos vakarinę dalį su Lvovo miestu ir lenkų pietines žemes.
Ypač naudingas padalijimas buvo Prūsijai: atkirtusi Lenkiją nuo jūros Prūsija ėmė kontroliuoti beveik visą Lenkijos prekybą su Vakarų Europa.
Prieš 200 metų iššifruotas Rozetos akmuo
1822 m. prancūzų orientalistas, egiptologijos pradininkas Jeanas Francois Champolionas iššifravo Rozetos akmenį. Taip buvo duota pradžia moksliniam senovės egiptiečių kalbos ir rašto studijavimui, o pasaulis gavo progą daugiau sužinoti apie senovės Egiptą.
Rozetos akmenį 1799 m. rado prancūzų karinė ekspedicija. Po kelių metų jis buvo perduotas Anglijai, saugotas Britų muziejuje. 760 kg masės akmuo svarbus tuo, kad ant jo buvo šalia iškalti tekstai egiptiečių ir graikų kalbomis, padėję J.F.Champolionui iššifruoti raštą.
Paaiškėjo, kad ant akmens buvo iškaltas žynių nutarimas dėl Egipto valdovo Ptolemajo V Epifano dieviškojo kulto: už faraono nuopelnus valdovo gimtadienis ir karūnavimo diena paskelbti religinėmis šventėmis.
