Portalas 15min kviečia susipažinti su 5 neįtikimai skambančiais faktais, kurie yra tiesa. Nustebinkite jais savo draugus!
Kai buvo pastatyta didžioji Gizos piramidė, mamutai dar egzistavo.
Įsivaizduoti, kad mamutai ir žmonės egzistavo tuo pačiu metu, daugeliui sunku. Dar sunkiau įsivaizduoti, kad mamutai egzistavo, kai civilizacija jau buvo pažengusi tiek, kad žmonės statė piramides. Tačiau tai – tiesa.
Žemyninėje Eurazijos ir Amerikos dalyje mamutai išnyko maždaug prieš 10 tūkst. metų. Dėl jų išnykimo priežasties mokslininkai vis dar nesutaria.
Labiausiai palaikoma teorija teigia, kad tai lėmė klimato pokyčiai – tirpstant ledynams, į mamutų gyvenamas teritorijas vis plačiau ėmė keltis žmones. Kadangi jie aktyviai mamutus medžiojo, galiausiai šie išnyko.
Tačiau šaltoje ir atokioje Arkties vandenyno Vrangelio saloje, dabar priklausančioje Rusijai, nedidelė mamutų populiacija išliko gerokai ilgiau. Čia paskutiniai mamutai išnyko tik prieš maždaug 3650 metų, arba maždaug 1650 m. pr. Kr.
Mokslininkai mano, kad prieš keliolika tūkstančių metų ši sala atskilo nuo žemyno, o kartu su ja – ir nedidelė mamutų kolonija. Tačiau ilgainiui ir ši kolonija išnyko. Prie to prisidėjo ir į salą atsikraustę žmonės, ir mažoje kolonijoje sumažėjusi genetinė įvairovė.
Didžioji Gizos piramidė buvo pastatyta maždaug 2580 metų pr. Kr., arba maždaug prieš 4600 tūkst. metų nuo dabar. Tad kol egiptiečiai statė šią piramidę, paskutiniai mamutai atokioje Arkties saloje kovojo dėl išlikimo.
Jei galėtume popieriaus lapą perlenkti pusiau 42 kartus, gautas popieriaus lapas būtų toks storas, kad pasiektų Mėnulį.
Tai matematika paremtas faktas. Nors skamba neįtikėtinai, jį įrodyti galima paprastais skaičiavimais. Perpus perlenkiamo popieriaus lapo storis didėja eksponentiškai.
Tai reiškia, kad vienąkart perlenktas popieriaus lapas bus dvigubai storesnis negu pradinis lapas, dukart perlenktas – 4 kartus storesnis, triskart perlenktas – 8 kartus storesnis ir taip toliau.
Paprasto popieriaus lapo storis yra apie 0,1 mm. Perpus perlenkto popieriaus lapo storis bus dvigubai didesnis – apie 0,2 mm. Dukart perpus perlenkto – 0,4 mm.
Ir taip toliau. Kuo daugiau lenksime, tuo greičiau storis didės. Penkiskart perpus perlenkto lapo storis bus 3,2 mm. Dešimtkart perpus perlenkto lapo storis bus 102,4 mm, arba 10,24 cm – kaip kelių labai storų knygų. Dvidešimt kartų perlenkto lapo storis bus ~104 m – kaip maždaug 20 aukštų pastato.
42 kartus perlenkto popieriaus lapo storis bus 439 804 km. Vidutinis atstumas iki Mėnulio yra apie 384 400 km, tad 42 kartus perlenktas lapas galėtų pasiekti Mėnulį.
Vis dėlto svarbu prisiminti, kad kiekvienąkart perpus perlenkiant popieriaus lapą, jo plotis arba ilgis sumažėja dvigubai. Tad namų sąlygomis perlenkti popieriaus lapą perpus daugiau negu 6 kartus vargu ar pavyks.
Guinesso rekordų knygoje užfiksuotas pasaulio rekordas – 12 popieriaus lapo perlenkimų. Tačiau tai buvo pasiekta su maždaug 1 km ilgio popieriaus lapu.
Žemėje yra daugiau medžių negu Paukščių tako galaktikoje yra žvaigždžių.
Tai dar vienas matematinis faktas. Iki šiol išsamiausias ir plačiausios apimties mokslininkų bandymas suskaičiuoti, kiek Žemėje yra medžių, įvykdytas 2015 m., atskleidė, kad Žemėje medžių yra šiek tiek daugiau negu trys trilijonai.
Kaip gautas šis skaičius? Iš pradžių tyrėjai suskaičiavo, kiek medžių yra tūkstančiuose miškų plotų iš viso pasaulio, parinktų taip, kad kuo geriau atitiktų miškų paplitimą Žemėje. Tada buvo pritaikyti matematiniai modeliai ir apskaičiuota, kiek medžių pasaulyje yra iš viso.
Tikslus žvaigždžių skaičius Paukščių take nėra žinomas, tačiau apytiksliai vertinimai rodo, kad jų yra tarp 100 ir 400 milijardų. Tai bet kuriuo atveju irgi labai daug, tačiau mažiau negu medžių Žemėje.
Verta pastebėti – teoriškai įmanoma, kad tikslesni matavimo metodai ateityje atskleis, kad žvaigždžių yra gerokai daugiau, negu mes dabar galime užfiksuoti. Čia svarbu ir tai, kad kasmet iškertama apie 15 milijardų medžių: tad įmanoma, kad tolimoje ateityje situacija pasikeis.
Kai kurie rykliai gali išgyventi 400 metų.
Šiaurės Atlanto ir Arkties vandenynuose gyvenantys Grenlandijos rykliai gali pasiekti net 400 metų, o gal ir dar didesnį amžių. Jie yra, kiek žinoma, ilgiausiai gyvenantys stuburiniai gyvūnai.
2016 m. radioaktyviosios anglies metodu ištyrus mėginius iš 28 skirtingų ryklių paaiškėjo, kad seniausias, moteriškos lyties ryklys, iš jų nugyveno apie 390 metų.
Tiesa, galima paklaida yra gana didelė – teoriškai šis ryklys gali būti nuo 270 iki 510 metų amžiaus. Tačiau, mokslininkų teigimu, didžiausia tikimybė, kad ryklio amžius yra kažkur šio intervalo viduryje.
Beje, Grenlandijos ryklius tyrę mokslininkai taip pat padarė išvadą, kad lytiškai subręsta ir daugintis šie rykliai gali tik pasiekę maždaug 150 metų amžių.
Prancūzija mirties bausmes su giljotina vykdė iki 1977 m.
Giljotina daugeliui atrodo kaip labai senovinis prietaisas, kurio šiuolaikinė valstybė neturėtų naudoti. Tačiau paskutinė mirties bausmė su giljotina Prancūzijoje buvo įvykdyta 1977 m. rugsėjo 10 d.
Kitaip tariant, vėliau, negu žmogus nusileido Mėnulyje, negu pasirodė pirmieji „Žvaigždžių karai“, negu ABBA pradėjo savo karjerą, negu buvo pradėtas statyti Vilniaus televizijos bokštas.
Tą dieną buvo įvykdyta mirties bausmė jaunuoliui, kuris 1974 m. pagrobė, nukankino ir nužudė savo buvusią merginą. Neilgai trukus po to, 1981 m. Prancūzija uždraudė mirties bausmę.
Vokietijoje giljotina kaip mirties bausmės vykdymo priemonė irgi naudota gana ilgai: Vakarų Vokietijoje paskutinį kartą nusikaltėlis buvo giljotinuotas 1949 m., Rytų Vokietijoje giljotina buvo naudojama iki 1966 m.
Patiko straipsnis? Tuomet kviečiame susipažinti ir su 10-čia „faktų“, kurie iš tikrųjų yra mitai.
