15min kviečia skaityti apie 6 naujas valstybes, kurios galbūt per artimiausius dešimt ar keliolika metų papildys pasaulio žemėlapį. Dalis pavadinimų, tokie kaip Škotija, girdėti bus visiems, dalį, kaip Buganvilis ar Čiukas, išgirsite pirmą kartą.
Buganvilis
Buganvilis (oficialus pavadinimas – Buganvilio autonominis regionas) yra teritorija Papua ir Naujojoje Gvinėjoje. Buganvilio autonominį regioną sudaro didžiausia Buganvilio sala ir kelios mažesnės salos.
Buganvilyje gyvena apie 250 tūkst. gyventojų, teritorijos dydis yra apie 9 tūkst. kvadratinių kilometrų (maždaug septintadalis Lietuvos). Salos gyventojai daugiausiai kalba Papua pidžinų kalba. Tai anglų kalbos pagrindu susidariusi kalba, kurioje gausu vietinių kalbų žodžių. Taip pat saloje gausu mažų vietinių kalbų.
Buganvilis iki 1914 m. buvo Vokietijos kolonija, vėliau šią teritoriją pagal Tautų lygos mandate administravo Australija. Po II pasaulinio karo Australijos valdžia Buganvilį įtraukė į Papua ir Naujosios Gvinėjos teritoriją. 1975 m. Papua ir Naujoji Gvinėja, o drauge ir Buganvilis, paskelbė nepriklausomybę nuo Australijos.
Visgi Buganvilyje tuojau pat aktyviai ėmė veikti separatistinis judėjimas, pasisakantis už salos nepriklausomybę nuo Papua ir Naujosios Gvinėjos.
Pagrindinės priežastys buvo ekonominės – Buganvilyje esama gamtinių išteklių, tokių kaip auksas ir varis, atsargų, tačiau daug salos gyventojų mano, kad Papua ir Naujosios Gvinėjos centrinė valdžia iš išteklių gaunamu pelnu per mažai dalijasi su jais.
1988–1998 m. Buganvilio saloje vyko pilietinis karas tarp Buganvilio revoliucinės armijos, pasisakiusios už salos nepriklausomybę, ir Papua ir Naujosios Gvinėjos kariuomenės.
Tik amžiaus pabaigoje sudaryta taikos sutartis, pagal kurią Buganvilis gavo autonominio regiono statusą, o Papua ir Naujoji Gvinėja pažadėjo ateityje teritorijai leisti surengti nepriklausomybės referendumą.
2019 m. neįpareigojantis nepriklausomybės referendumas pagaliau įvyko, o absoliuti dauguma – net 98,31 proc. – salos gyventojų pasisakė už nepriklausomybę.
Papua ir Naujoji Gvinėja pripažino referendumo rezultatus, ir 2021 m. prasidėjo oficialios Buganvilio bei Papua ir Naujosios Gvinėjos derybos dėl nepriklausomybės.
Pagal 2022 m. abiejų pusių pasiektą susitarimą, regionas nepriklausomybę turėtų paskelbti ne anksčiau negu 2025 m. ir ne vėliau negu 2027 m. Tiesa, susitarimą dar turės ratifikuoti Papua ir Naujosios Gvinėjos parlamentas.
Škotija
Škotija yra Jungtinės Karalystės dalis, kurioje gyvena apie 5,4 mln. gyventojų, o jos plotas yra apie 77,9 tūkst. kv. km.
Škotija Jungtinės Karalystės dalimi formaliai yra nuo 1707 m., faktiškai – dar seniau, bet nepriklausomybės idėjos joje vis dar gyvos.
2014 m. Škotija referendume balsavo dėl nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės. Apie 45 proc. balsavusių pasisakė „už“, apie 55 proc. – „prieš“. Tuomet daug kas manė, kad reikalas išspręstas visiems laikams.
Tačiau 2016 m. įvykęs „Brexit“ balsavimas, kurio metu Jungtinė Karalystė nubalsavo išstoti iš Europos Sąjungos, nors Škotija balsavo už pasilikimą, vėl sugrąžino kalbas apie Škotijos nepriklausomybę į politinę darbotvarkę. Pastaruosius rinkimus Škotijoje laimi Škotijos nacionalinė partija, pasisakanti už nepriklausomybę.