M.Gorbačiovas daug kur pasaulyje buvo gerbiamas kaip žmogus, kuris padarė daugiau nei bet kas kitas, kad būtų užbaigtas Šaltasis karas. Tačiau daugelis buvusios Sovietų Sąjungos gyventojų visą likusį gyvenimą kaltino jį dėl šalies žlugimo.
O Lietuvoje M.Gorbačiovas prisimenamas kaip žmogus, 1991 m. sausį įsakęs kariuomenei naudoti jėgą prieš taikius protestuotojus ir bandęs uždusinti Lietuvos nepriklausomybę ekonomine blokada.
Portalas 15min pristato 7 įdomius mažiau žinomus faktus apie Michailą Gorbačiovą.
1. M.Gorbačiovas ir ateiviai
M.Gorbačiovas ir R.Reaganas kartą aptarė bendradarbiavimą galimos ateivių invazijos metu. Tai nutiko 1985 m.
Tuomet Ženevoje vykusiame susitikime M.Gorbačiovas ir R.Reaganas ilgai kalbėjosi dviese – be jų vertėjų, nieko nebuvo šalia, o pokalbio detalės ilgai nebuvo paviešintos.
Tačiau 2009 m. M.Gorbačiovas vieno interviu metu atskleidė, kad R.Reaganas, kuris buvo didelis mokslinės fantastikos gerbėjas, pokalbio metu tiesiai šviesiai jo paklausė, ar JAV ir SSRS galėtų pamiršti nesutarimus, jei Žemę užpultų ateiviai.
Nustebintas klausimo, M.Gorbačiovas atsakė: „Žinoma“. R.Reaganas tuomet pasakė, kad JAV tuomet tokiu atveju irgi galėtų bendradarbiauti su SSRS.
Vis dėlto tokio bendradarbiavimo poreikis taip ir neiškilo.
2. M.Gorbačiovas ir islamas
M.Gorbačiovas turėjo galimybę atversti SSRS į... islamą. 1989 m. pradžioje Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini parašė M.Gorbačiovui laišką. Tai buvo vienintelis R.Khomeini kada nors parašytas laiškas užsienio valstybės lyderiui.
Šiame laiške ajatola teigė, kad komunizmas žlunga, ir rimtai ragino M.Gorbačiovą apsvarstyti islamą kaip alternatyvią ideologiją komunizmui, kurią turėtų rinktis SSRS.
Antraip, perspėjo ajatola, SSRS gali pakliūti į „Vakarų kapitalizmo“ pinkles.
M.Gorbačiovas į laišką sureagavo mandagiai. Jis parašė atsakomąjį laišką, kuriame dėkojo ajatolai už pasiūlymą, tačiau pabrėžė, kad SSRS egzistuoja religijos laisvė, ir ragino Iraną nesikišti į vidinius SSRS reikalus bei leisti valstybei pačiai pasirinkti, kokia ideologija sekti. Laišką Khomeini asmeniškai perdavė SSRS užsienio reikalų ministras.
3. M.Gorbačiovas ir ateizmas
Nors ir nenorėjo SSRS atversti į islamą, M.Gorbačiovas išties kovojo su įvairių religijų persekiojimu SSRS ir jų praktikuotojams suteikė daugiau laisvės.
Tad turbūt nieko keista, kad prieš žlungant SSRS pasklido gandas, kad M.Gorbačiovas, nors vadovavo valstybei, kuri skatino ateizmą, iš tiesų slapčia buvo krikščionis.
Teigta, esą M.Gorbačiovas vaikystėje buvo slapčia pakrikštytas ir tikėjimą galėjo perimti iš savo mamos, tačiau kildamas SSRS nomenklatūros laiptais turėjo tai slėpti.
Anot gandų, su tuo susiję ir M.Gorbačiovo sprendimai, kuriais kovota su religijos persekiojimu SSRS.
2009 m. M.Gorbačiovas, lankydamasis Italijoje, aplankė šv. Pranciškaus Asyžiečio kapą. Tuomet šie gandai atgimė. Ne viena žiniasklaidos priemonė pranešė, kad M.Gorbačiovas patvirtino esąs krikščionis.
Po kelių dienų M.Gorbačiovas šia tema pirmąkart pasisakė viešai. Jis pabrėžė, kad visada buvo ir lieka ateistas, o vienuolyną, kuriame palaidotas šv. Pranciškus, aplankė kaip turistas, ne kaip piligrimas.
M.Gorbačiovas taip pat teigė, esą per gyvenimą aplankė ne vieną mečetę, sinagogą ar cerkvę, tačiau taip pat irgi tik kaip turistas.
4. M.Gorbačiovas ir reklamos bei kūryba
Į Vakarų kapitalizmo pinkles M.Gorbačiovas vis dėlto pakliuvo. Žlugus SSRS, M.Gorbačiovas nusifilmavo „Pizza Hut“ reklamoje, taip tapdamas savotišku kapitalizmo triumfo prieš komunizmą simboliu.
1998 m. pasirodžiusioje reklamoje politiniai nesutarimai rusų šeimoje yra užgniaužiami, kai jie visi nutaria drauge padėkoti M.Gorbačiovui už tai, kad šis atvedė „Pizza Hut“ į Rusiją.
Taip pat 2007 m. M.Gorbačiovas buvo pasirodęs „Louis Vutton“ lauko reklamose. Jose M.Gorbačiovas sėdi senoviniame automobilyje, važiuojančiame palei Berlyno sieną. Šalia jo padėta „Louis Vutton“ rankinė.
Tuo M.Gorbačiovo kūrybinės kelionės nesibaigė. 2004 m. buvęs SSRS lyderis su Billu Clintonu ir Sophia Loren įrašė vaikams skirtą pasaką su orkestriniu fonu, paremtą Sergejaus Prokofjevo muzikiniu pasakojimu vaikams „Petriukas ir vilkas“.
Be to, 2009 m. M.Gorbačiovas išleido muzikos albumą „Dainos Raisai“. Jame jis įdainavo rusų romantines balades. Jam padėjo garsios rusų roko grupės „Mashina Vremeni“ lyderis Andrejus Makarevičius. Pajamos, gautos iš albumo pardavimų, buvo skirtos 1999 m. M.Gorbačiovo žmonos atminimui skirtam labdaros fondui.
Žemiau galite išgirsti vieną iš albumo dainų. O nuotrauka, kurią matote grojant muzikai – ta pati „Louis Vutton“ reklama.
5. M.Gorbačiovas ir žmona
SSRS M.Gorbačiovas apskritai stebino santykiais su žmona. Jo žmona Raisa ne tik buvo artima jo patarėja, bet ir kaip tikra „pirmoji ponia“ su juo vyko į užsienio keliones.
Jos matomumas viešumoje buvo labai neįprastas pagal SSRS nusistovėjusias neformalias taisykles ir daugeliui nepatiko.
Be to, skirtingai negu daugelis kitų SSRS politinio elito atstovų, M.Gorbačiovas nebuvo žinomas dėl polinkio į meilės nuotykius ir su moterimis, kiek žinoma, visuomet elgėsi pagarbiai.
Beje, kai M.Gorbačiovas 1985 m. buvo išrinktas SSRS generaliniu sekretoriumi, jam tebuvo 54 metai. Atrodo ne itin jaunas amžius, tačiau M.Gorbačiovas savo išrinkimo dieną vis tiek buvo jauniausias SSRS Politbiuro – svarbiausios SSRS leidžiamosios valdžios institucijos – narys.
6. M.Gorbačiovas ir dėmė
Garsiąją dėmę ant savo galvos, tapusią neatskiriamu jo išvaizdos bruožu, vadinamąją „vyndėmę“ arba „portveino dėmę“, M.Gorbačiovas turėjo nuo pat gimimo. Tai įgimtas odos defektas, kuris lieka visam gyvenimui, tačiau jokios žalos organizmui nedaro.
Plikti jis pradėjo itin anksti – vos sulaukęs dvidešimtojo gimtadienio – ir tuomet dėmė tapo matoma. Visiškai M.Gorbačiovas prapliko iki XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos.
Šiais laikais tokias dėmes daugeliu atvejų galima pašalinti lazeriu. Tačiau iki M.Gorbačiovui užimant aukščiausius postus tokių technologijų, žinoma, nebuvo.
Beje, M.Gorbačiovas stengėsi rūpintis savo sveikata. Jis nerūkė, palyginus su daugeliu aplinkos žmonių retai vartojo alkoholinius gėrimus ir, kai dar prieš tapdamas SSRS generaliniu sekretoriumi įgijo antsvorį, laikėsi dietos, kad numestų svorio.
M.Gorbačiovas jau pasiekė 88 metų amžių – išgyveno dvidešimčia metų daugiau negu vidutinis Rusijos vyras. Tad galima teigti, kad rūpinimasis sveikata padėjo.
7. M.Gorbačiovas ir Lietuva
1990 m. sausio 11-13 d. M.Gorbačiovas lankėsi Lietuvoje. SSRS eižėjant ir Lietuvai vis garsiau kalbant apie atsiskyrimą, M.Gorbačiovas atvyko, tikėdamasis įtikinti lietuvius likti sąjungoje.
Čia M.Gorbačiovas ne tik susitiko su kariuomenės vadais ar aplankė pavyzdinį kolūkį, bet ir Vilniuje netikėtai sustojo gatvėje pasikalbėti su eiliniais žmonėmis.
Į netikėtą sustojimą greitai nesureagavo net jo apsauga, ir, anot istoriko Aro Lukšo, tuomet jį lydėjęs A.Brazauskas sunerimo, kad minia gali M.Gorbačiovą tiesiog užpulti.
Taip nenutiko, tačiau pokalbis nebuvo sėkmingas, ir, kaip teigė A.Brazauskas, sugrįžęs į limuziną M.Gorbačiovas jam pripažino lietuvių pasiryžimą.
Anot istorikų, vykdamas į Lietuvą M.Gorbačiovas išties tikėjo, kad atsiskirti nuo SSRS nori tik saujelė žmonių, o dauguma žavisi jo skleidžiamomis atsinaujinančio socializmo idėjomis. Tačiau vizito metu jis suprato, kad norinčių atsiskirti Lietuvoje yra daug.
