2023 06 17

7 didžiausios traukinio katastrofos istorijoje: tarp priežasčių – ir cunamis, ir karvė

Birželio 2 d. Indijoje įvyko siaubinga katastrofa: netoli Balešvaro rytinėje Odišos valstijoje susidūrus trims traukiniams žuvo mažiausiai 288 žmonės, o maždaug 900 buvo sužeisti. Manoma, kad aukų skaičius didės. Bet ši siaubinga katastrofa – toli gražu ne didžiausia žmonijos istorijoje.
Čiurėjos traukinio katastrofa. Tiesa, kai kurie istorikai abejoja, ar nuotraukoje išties užfiksuota 1917 m. katastrofa: traukinių avarijų šioje stotyje buvo ir anksčiau
Traukinio katastrofa / Wikimedia Commons / Public Domain nuotr.

Portalas 15min kviečia susipažinti su 7 didžiausiomis tokio pobūdžio katastrofomis.

Šių nelaimių geografija plati: jos įvyko ir SSRS, ir Indijoje, ir Prancūzijoje, ir Meksikoje. Tarp šių katastrofų priežasčių – ir dujų nuotėkiai, ir traukinių perpildymas, ir cunamis, ir netgi ne vietoje ant bėgių užlipusi karvė.

Nelaimes išrikiavome pagal žuvusiųjų skaičių, nuo mažiausio iki didžiausio. Tiesa, kai kurios nelaimės sąraše galbūt galėtų būti sukeistos vietomis, nes didelės dalies tragedijų atveju tikslus žuvusiųjų skaičius liko nežinomas, žinomi tik apytiksliai duomenys.

7. Ufos (SSRS) traukinio katastrofa 1989 m. – mažiausiai 575 žuvusieji

Naktį iš birželio 3 į birželio 4 d., maždaug 1 valandą, netoli Ufos miesto tuometinėje SSRS prasilenkinėjo du keleiviniai traukiniai.

Šiais traukiniais vyko daugiau kaip 1 300 keleivių. Jie vežė šimtus vaikų, kurie vyko į vasaros stovyklas Juodosios jūros paplūdimiuose ir iš jų.

Už kelių šimtų metrų nuo bėgių ėjo nesandarus dujotiekis, iš kurio įvyko dujų, daugiausia propano ir butano, nuotėkis.

Nutekėjus dujoms susiformavo degus dujų debesis, kurio dalis pasklido virš geležinkelio. Traukiniams prasilenkiant, jų ratų kibirkščių pakako, kad dujos užsidegtų ir sprogtų.

Sprogimo jėga prilygo 10 kilotonų trotilo. Abu traukiniai paskendo liepsnose.

Oficialiais duomenimis, sprogimo metu žuvo 575 žmonės, tarp jų 181 vaikas, o sužeisti buvo 800 žmonių. Neoficialūs šaltiniai nurodo, kad tą tragišką naktį žuvo apie 780 žmonių.

Daug sužeistųjų patyrė ypač sunkius nudegimus. Gydytoja Svetlana Masgutova, kuri po nelaimės buvo atskraidinta iš Maskvos į ligoninę Ufoje ir tris mėnesius dirbo ten, padėdama aukoms, situaciją vėliau apibūdino kaip „pragarą“.

„Visi atrodė išprotėję. Nuo dvejų iki 19 metų amžiaus vaikai rėkė, verkė, isteriškai šaukė arba pašėlusiai bėgiojo, kankinami skausmo ir sunkumų kvėpuojant“, – sakė ji.

Apie nelaimę pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, nelaimės vietoje apsilankė SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas. Visgi, kaip ir buvo įprasta Sovietų Sąjungoje, apie nelaimę informuota šykščiai, daugiausia apsiribojant sausais faktais.

Tarptautinio dėmesio nelaimė taip pat nesulaukė. Tą pačią dieną Kinijos Tiananmenio aikštėje vyko masiniai protestai, kuriuos Kinijos valdžia žiauriai numalšino, ir daugelio pasaulio naujienas sekančių žmonių dėmesys buvo sutelktas į ten.

6. Gvadalacharos (Meksika) traukinio katastrofa 1915 m. – apie 600 žuvusiųjų

1915 m. Meksikai buvo neramūs. 1913 m. nužudžius prezidentą Francisco Madero, susidarė valdžios vakuumas ir šalyje kilo sumaištis. Dėl šalies valdymo varžėsi kelios frakcijos.

1915 m. naujam šalies prezidentui Venustiano Carranzai pavaldūs kareiviai užėmė Gvadalacharos miestą Pietų Meksikoje, kurį prieš tai valdė V.Carranzos priešininkas Pancho Villa.

Tai buvo svarbi pergalė, ir V.Carranza surengė savo kareivių šeimoms kelionę traukiniu, kad kareiviai galėtų susitikti su šeimomis ir atšvęsti.

Šias šeimas vežęs 20 vagonų traukinys į Gvadalacharą išvyko su daugiau kaip 900 keleivių. Traukinys buvo prigrūstas daugiau žmonių, nei galėjo išlaikyti. Kai kurie keleiviai vyko sėdėdami ant stogo ar iš lauko prisikabinę prie vagonų.

Traukiniui įvažiavus į slėnį netoli Gvadalacharos, mašinistas prarado traukinio kontrolę ir jis pradėjo greitėti.

Dalis keleivių neišsilaikė ir nukrito nuo traukinio, nes jis posūkiuose važiavo daug didesniu greičiu, nei buvo suprojektuotas.

Galiausiai dėl nesuveikusių stabdžių traukinys visiškai nuriedėjo nuo bėgių ir nukrito į didelį kanjoną. Žuvo apie 600 žmonių.

Dalis kareivių, sužinoję, kas nutiko jų šeimoms, iš sielvarto nusižudė. Kiti prisiekė atkeršyti traukinio įgulai. Bet keršyti nebebuvo kam – dauguma įgulos narių taip pat žuvo nelaimės metu.

5. Vereščiuvkos (SSRS) traukinio katastrofa 1944 m. – daugiau nei 600 žuvusiųjų

Vereščiuvkos traukinio katastrofa įvyko 1944 m. sausio 24 d. netoli Vereščiuvkos kaimo tuometinėje SSRS, Oriolo srityje europinės Rusijos dalies pietvakariuose. Manoma, kad per katastrofą žuvo daugiau kaip 600 žmonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų