Slaptoji tarnyba buvo įkurta 1865 m. Abrahamo Lincolno nurodymu – deja, jis pats jos paslaugomis pasinaudoti nespėjo.
Iš pradžių Slaptoji tarnyba turėjo kitas roles, tačiau XIX a. pabaigoje po kelių pasikėsinimų į JAV prezidentus svarbiausia jos užduotimi tapo būtent jų apsauga.
Per visą šį laiką JAV Slaptoji tarnyba buvo įsivėlusi į istorijas, kurios kartais primena animacinių filmukų siužetus.
Jie buvo įsiveržę į prezidento tualetą, kol šis atlikinėjo savo reikalus, jie traukė prezidento dukros vaikiną iš areštinės, jie išbandinėjo prezidento mechaninį arklį, jie siekė, kad iš miuziklo būtų išbraukta prezidentui galbūt nepatiksianti daina.
Tiesa, kaip jau galbūt supratote, didžiąją dalį nuotykių jie patirdavo ne dėl savo kaltės. Kviečiame susipažinti su 9 keistomis ir smagomis istorijomis iš JAV Slaptosios tarnybos ir jos agentų, kurie saugojo prezidentus, gyvenimo.
Taip pat kviečiame atlikti testą, ar gerai atpažinsite buvusius JAV prezidentus.
Netikras pavojus tualete
Atrodo, kad kai Jimmy Carteris, valdęs 1977–1981 m., buvo išrinktas JAV prezidentu, niekas jam tinkamai nepaaiškino, kas yra pavojaus mygtukai.
Pavojaus mygtukai yra tam tikrose Baltųjų rūmų vietose įrengti mygtukai, kuriuos paspaudus Slaptoji tarnyba gauna pavojaus signalą ir iškart paruošę ginklus skuba į pagalbą – nesvarbu, kur yra, su kuo yra ir ką veikia prezidentas.
Jie yra skirti atkreipti tarnybos dėmesį tiek galimų užpuolimų, tiek ir, pavyzdžiui, širdies smūgio ar kitų netikėtų sveikatos bėdų atvejais. Toks mygtukas buvo ir tualete netoli prezidento darbo kambario.
Vienas Jimmy Carterio apsauginių savo prisiminimuose pasakojo, kaip pirmosiomis prezidento darbo dienomis šis mygtukas buvo paspaustas ir jis tuojau pat nuskubėjo prie tualeto durų, kone jas išlauždamas.
Viduje jis rado sutrikusį Carterį, besisegantį užtrauktuką. Pasirodo, jis spustelėjo panikos mygtuką nutaręs, kad jis skirtas nuleisti vandenį.
Istoriją pasakojęs apsauginis prisiminė, kad po to Carteris su juo bendravo labai šaltai.
Nuneškime prezidentą namo
Tai nebuvo vienintelė įdomi su J.Carteriu susijusi istorija. Kita buvo susijusi su laikotarpiu, kai jis dar nebuvo prezidentas.
JAV Slaptoji tarnyba saugo ne tik prezidentus, bet ir kandidatus į prezidentus – tad saugojo ir J.Carterį jo rinkiminės kampanijos metu.
J.Carteris kampanijos metu kartais vietoje nakvynės viešbučiuose, nakvodavo žmonių, kurie sutikdavo jį priimti, namuose. Jis teigė, esą taip elgiasi nenorėdamas išlaidauti.
Bet tikėtina, kad būsimasis prezidentas taip elgėsi ne tik taupydamas, bet ir norėdamas kurti savo kaip „paprasto vaikino“ įvaizdį.
Tokios J.Carterio nakvynės sukeldavo ir daug apkalbų kvartaluose, kur J.Carteris apsistodavo, ir daug problemų Slaptajai tarnybai.
Kartą atvykę į namą, kur turėjo apsistoti J.Carteris, patikrinti, ar viskas gerai, pareigūnai jo nerado. Pasirodo, jis tiesiog užmigo galinėje jį prie namų atvežusios mašinos sėdynėje.
Tai reiškė, kad du pareigūnai turėjo pakelti J.Carterį ir jį nunešti į namą, kas buvo nepatogu, nes buvo žiema ir priėjimas prie namo buvo labai slidus. Tarsi kokį labai didelį miegantį vaiką.
Pats J.Carteris, beje, garsėjo gana nemaloniu elgesiu su Slaptosios tarnybos pareigūnais. Pavyzdžiui, sykį jis pareigūnui, kuris jį iš tolo kelias valandas saugojo, kol jis anksti ryte žvejojo, baigęs žvejybą praeidamas vietoje padėkos tiesiog mestelėjo: „Tai ko nemiegi?“
Prezidentas, kuris šlapinosi
1964–1969 m. JAV prezidentu buvęs Lyndonas B.Johnsonas mėgo šlapintis viešai ir nejautė jokios gėdos, jei tai matė kiti.
Aukšto ūgio ir tvirto sudėjimo Johnsonas mėgo bendraudamas su kitais pabrėžti savo dominavimą. Jis pasilenkdavo arti kitų žmonių, juokdavosi jiems į veidus, riaugėdavo, spjaudydavosi.
O vienas mėgstamų jo galios demonstravimo būdų buvo privesti žmones eiti į tualetą kartu su juo.
Tiesa, tai nereiškė to, ką galbūt pagalvojote – Johnsonas tiesiog nenorėdavo pertraukti pokalbių su pavaldiniais Baltuosiuose rūmuose vien dėl to, kad jam prireikė į tualetą.
