Daugelis iki šiol mano, kad Jimo Joneso įkurtos „Liaudies šventyklos“ pasekėjai buvo ne tik pamišusio smegenų plovėjo aukos, bet ir patys buvo pamišę. Juk joks sveiko proto žmogus neverstų savo vaikų gerti nuodų vardan labai keistų idėjų ir pats jų negertų.
Istorijoje apstu panašių sektantiško blogio istorijų, tačiau Džonstauno žudynės neabejotinai yra viena ryškiausių ir tragiškiausių.
Džonstaunas buvo religinė komuna Gajanoje, Pietų Amerikoje, kuriai vadovavo Jimas Jonesas. Dėl savo charizmatiškos asmenybės, puikių oratorinių sugebėjimų ir užsidegimo pilietinių teisių srityje pastorius sugebėjo aplink save suburti tūkstančius pasekėjų.
Iš pradžių Jimo Joneso sekta „Liaudies šventykla“ buvo filantropiška ir atvira visoms rasėms, tačiau septintajame dešimtmetyje ji tapo radikali. Iš pažiūros sveikos bendruomenės idėjai buvo suduotas smūgis, kai J.Jonesas perkėlė savo komuną į Gajaną Pietų Amerikoje ir tapo itin paranojiškas. Bent jau iš pradžių dauguma jo pasekėjų džiaugėsi galėdami gyventi komunoje toli nuo kapitalizmo pančių.
Vienos Džonstauno žudynių aukos šeimos narys kartą laikraščiui „The Washington Post“ papasakojo apie laišką, kurį jam atsiuntė vienas sektos narys. Jame buvo rašoma: „Man sekasi gerai. Auginame įvairių vaisių ir daržovių. Aš čia pasiliksiu. Dabar esu laisvas ir laimingas, su manimi yra mergaitės, o tu žinai, kaip man tai svarbu“.
Tačiau viskas sparčiai ėmė blogėti, nes J.Jonesą apėmė paranoja. Kai kuriems sektos nariams ėmė nepatikti gyvenimas šioje komunoje, todėl jie bandė pabėgti. Tai ir vėl nepatiko J.Jonesui, kuris stengėsi išlaikyti visišką kontrolę. Visa tai lėmė vieną didžiausių masinių savižudybių pasaulio istorijoje.
