1. Šeima ilgai gyveno Rusijos imperijos gilumoje. A.Brazausko tėvas Kazimieras 1906 m. gimė ne Lietuvoje – Rusijos gilumoje, Kaukaze. Ten dirbo A.Brazausko senelis, taip pat Kazimieras.
Jis buvo geležinkelininkas. Nors buvo neraštingas, išmoko Morzės abėcėlę, kad galėtų dirbti šioje srityje, ir išvyko į Rusiją.
2. Algirdo vardu norėjo pavadinti tėvą. Pagal šeimos tradiciją A.Brazausko senelio pirmagimis buvo pavadintas savo tėvo vardu. Motina norėjo, kad sūnus turėtų ir lietuvišką – Algirdo – vardą.
Deja, šis vardas buvo pagoniškas, tad A.Brazausko tėvo dokumentuose buvo įrašytas tik Kazimiero vardas.
Nepaisant to, tėvai jį vaikystėje vis tiek vadino Algirduku. Būtent dėl šios priežasties ir vėliau gimus A.Brazauskui jam tėvai davė kunigaikščio vardą.
3. Į Lietuvą šeimą grąžino nepriklausomybė. Į Lietuvą A.Brazausko seneliai, tėvas ir dėdė grįžo 1923 m. Vykdant Žemės reformą šeima Lietuvoje gavo žemės.
Į Lietuvą šeima grįžo traukiniu, o daugiausia vietos užėmė net 24 aviliai. Grįžęs A.Brazausko tėvas apsistojo Mikailiškių kaime, vėliau kelis kartus kraustėsi, dirbo buhalteriu.
1931 m. A.Brazausko tėvai Kazimieras ir Julija susituokė ir sukūrė šeimą.
4. Gimė Rokiškyje. A.Brazauskas 1932 m. gimė ne Kaišiadoryse, nors ten praleido didelę dalį vaikystės ir jaunystės, o Rokiškyje.
Tiesa, šiame mieste jo tėvai negyveno ilgai – 1933 m. persikraustė į Šiaulius, o į Kaišiadoris grįžo 1937 m.
5. Nemėgo antro vardo. A.Brazausko antras vardas – Mykolas – buvo pridėtas krikštijant. A.Brazauskas yra sakęs, kad nemėgsta, kai jį vadina abiem vardais.
„Taip mane vadina tik tie, kurie nori mane įžeisti, pasityčioti“, – vieno interviu metu sakė jis.
6. Šventes šventė, bet prie partizanų neprisidėjo. A.Brazauskas atsiminimuose tvirtino, kad ir pokario metais jo šeima švęsdavo Velykas, Kalėdas, Kūčias. Jo teigimu, tai buvo šeimos tradicijų dalis.
Tačiau šeima į partizaninį karą A.Brazauskui patarė nesikišti – tėvas ragino vaikus dėmesį skirti mokslui.
„Eidamas į gimnaziją mačiau gatvėje suguldytus išniekintus žuvusių partizanų kūnus. Mačiau – vieno jų rankos surištos spygliuota viela. Negalėjau į tai ramiai žiūrėti. Dalyvavimo pokario kare išvengiau tik tėvo išmintingų patarimų dėka“, – atsiminimuose rašė A.Brazauskas.
7. Ilgai nebuvo prie jūros. Pasak Ramunės Sakalauskaitės knygos „Pirmoji Vyriausybė – vizijos ir galimybės“, pirmąkart prie jūros A.Brazauskas atostogauti išvyko būdamas tik 25 metų.
Vaikystėje ir jaunystėje atostogoms nei progų, nei laiko nebuvo daug. A.Brazauskas labai daug dirbdavo: po pamokų, o vėliau – studijų Kauno politechnikos institute kas vasarą jis su broliu dirbo dėdės ūkyje. Vienintelė pramoga buvo maudynės Nevėžyje po darbų.
8. Jaunystėje aktyviai sportavo. Vienas A.Brazausko jaunystės hobių buvo rutulio stūmimas. 1950 m. atstovaudamas Kauno srities komandai jis respublikinėje spartakiadoje tapo rutulio stūmimo čempionu.
Studijų metais A.Brazauskas atstovavo Lietuvos lengvosios atletikos rinktinei, rašo Saulius Grybkauskas ir Mindaugas Tamošaitis knygoje „Žmogus, jungęs epochas“. Taip pat jis mėtė diską, kūjį, buriavo.
9. Norėjo pažaboti gamtą. Hidrotechninės statybos inžinieriaus specialybę Kauno politechnikos institute A.Brazauskas rinkosi, nes jį visada domino gamta, jos jėgų panaudojimas.
Institutą jis baigė 1956 m., jo diplominio darbo tema buvo „Bublių hidroelektrinės ant Strėvos upės projektas“. Po darbo jam buvo pasiūlyta dirbti statomos Kauno hidroelektrinės direkcijoje.
10. Gyveno pas J.Zikarą. Studijuodamas Kaune, A.Brazauskas su broliu Gerardu gyveno garsaus skulptoriaus Juozo Zikaro name. J.Zikaro našlė Angelė studentams nuomojo kambarį. Čia jie gyveno iki studijų pabaigos. Dabar tame name veikia J.Zikaro muziejus.
„Turiu pasakyti, kad anuomet dar niekam nežinomas A.M.Brazauskas nebėgdavo iš J.Zikaro namuose Vasario 16-ąją rengiamų vaišių. Atvirkščiai – jis mėgo kartu su Alytės svečiais padainuoti ir, anot jos prisiminimų, pašokdinti jaunas paneles“, – „Kauno dienai“ yra pasakojusi J.Zikaro namų-muziejaus muziejininkė.
Be to, A.Brazauskas mankštindavosi J.Zikaro namo kieme, kilnodamas lengvojo automobilio pusašį, nes specialių štangų kilnojimui tada stigo.
11. Studijų metu A.Brazauskui teko dirbti apsaugininku. Kadangi buvo tvirtai sudėtas, sportininkas, jis su draugu šokių metu stovėdavo prie KPI Trečiųjų rūmų šokių salės durų ir prižiūrėdavo tvarką. Šokiai čia buvo populiarūs, į juos eidavo jaunimas iš viso miesto.
12. Kaišiadoryse A.Brazauskas projektavo namą. Kaišiadoryse, J.Biliūno gatvėje, A.Brazausko tėvų name dabar veikia A.Brazausko muziejus. Šį namą A.Brazauskas projektavo pats, taip buvo vienas pirmųjų jo kaip inžinieriaus darbų.
Muziejuje yra išlikęs A.Brazausko daryti 1960 m. pastatyto namo brėžiniai.
Namas buvo pastatytas iš šlako blokelių – gana neįprastos namų statybai medžiagos. Šlaką A.Brazausko šeima rinkdavo ir statyboms veždavo nuo geležinkelio bėgių – šlakas buvo šalutinė anglimis kūrenamų traukinių išmetama medžiaga.
13. Buvo elektrinės inžinierius. Statant Kauno hidroelektrinę, A.Brazauskas iš pradžių gavo statybų vyresniojo inžinieriaus pareigas. Jis organizavo parengiamuosius darbus, gavo leidimus, rengė vietą gamybinės bazės ir energetikų gyvenvietės statybai.
Vėliau buvo paskirtas Kauno hidroelektrinės statybos direkcijos vyriausiuoju inžinieriumi.
Dabar Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė turi jo vardą.
14. Į partiją stoti paskatino kolega. Politika jaunystėje ir studijų metais A.Brazauskas teigė nesidomėjęs. Tačiau į komunistų partiją stoti jį pastūmėjo Petrašiūnų elektrinės vyriausiasis inžinierius Juozas Linkaitis, su kuriuo A.Brazauskas labai gerai sutarė.
