Tiesa, savaitraštis įkurtas dar 1857-aisiais, tačiau oficialiai apie tai pranešta tik po trejų metų. Žurnale savo įspūdžius iš kelionių dienoraščių spausdino britų misionierius ir Afrikos geografijos tyrinėtojas Deividas Livingstonas, Stanley Burton Saffray, Garnier Brazza Scott, norvegų keliautojas, poliarinių sričių tyrinėtojas Roaldas Amundsenas, kiti žinomi žmonės. Jų rašinius iliustravo žemėlapiai ir garsiausių to laiko dailininkų Edouardo Riou, Gustavo Doré, Castelli, T.Weber, T.Taylor, G.Vuillier, J.Laurens, E.Bayard, Dieudonné Auguste Lancelot, Catenacci medžio raižiniai, kitaip vadinami ksilografija. Tai iškilioji spauda, kai spaudos forma gaminama iš nušlifuotos lentos (kriaušės, liepos, obels ar buko). Išilginėje lentoje išpjaustomas atvirkščias vaizdas, gautas reljefinis piešinys atspaudžiamas juoda spalva. Žurnalas iš pradžių buvo aštuonių puslapių ir kas pusę metų susiuvamas į vieną tomą. Šie bukletai vėliau pardavinėti geležinkelio stotyse, knygynuose.
Beje, su Edouard Tomas Charton susijęs įdomus istorijos faktas – jis „Magasin pittoresque“ redagavo net 55-erius metus, iki 1888-ųjų.
Antrojoje XVIII a. pusėje „Le Tour du Monde“ buvo labiausiai Europoje skaitomas geografijos žurnalas, skirtas pasaulio gamtos tyrinėjimams ir atradimams. Jis detaliai pasakojo apie bemaž visas svarbiausias geografines ekspedicijas, XIX a. pab.–XX a. pr. vainikavusias paskutinį ryškų planetos tyrinėjimų laikotarpį, pradedant Nilo upės ištakų atradimu 1860 metų pradžioje ir baigiant Pietų ašigalio įveikimu 1911 metų pabaigoje. Iki 1860 metų planetos žemėlapiuose vis dar mirgėjo atskirų „neatrastų sričių“, nors nemažai europiečių jau keliavo netgi į labai tolimus kraštus, nežinomas teritorijas. Kartu daugelio vietovių gyventojams stigo pakankamo kontakto su civilizacija, didieji atradimai ne visus veikė vienodai.
1895 metus galima laikyti antrojo žurnalo gyvavimo periodo pradžia. Jis tapo modernesnis, plito po visą pasaulį, atsiradus dagerotipijai (pirmosioms fotografijoms), pieštas iliustracijas keitė nuotraukos.
Kaip gerokai vėliau pripažino patys žurnalo leidėjai, po 1914 metų bemaž visas Žemės rutulio paviršius buvo ištirtas ir neblogai aprašytas. Greta teigiamo šio reiškinio aspekto, reikėjo pripažinti ir tai, jog tolimos kelionės prarado savo žavesį bei patrauklumą. Todėl smuko ir žurnalo populiarumas, kol galų gale 1914 metų liepos mėnesį leidybą teko stabdyti. 1930 metų vasarį pavadinimą nusipirko žurnalas „Lectures pour tous“ („Žinau viską“).
Po viso šio ilgo aprašymo priekabesnis skaitytojas gali paklausti autoriaus – vardan ko tiek dėmesio skiriama kažkokiam šiandien užmirštam prancūzų leidiniui? Ką tai turi bendra su Taurage? Mėginsiu paaiškinti.
1851–1854 metais, greičiausiai žurnalo siuntimu, dailininkas D'Henriet keliavo po Rusijos imperijos, kaip rašoma, Baltijos provincijas – Lietuvą, Livoniją, Estiją, Kuršą. Iš šios kelionės jis parsivežė nemažai graviūrų, atspindinčių įvairius vaizdus, žmones, procesus. Gaila, nei istorijos, nei dailės šaltiniai nieko daugiau apie šį dailininką nekalba. Todėl galima tik spėti, jog tai tikriausiai buvo Charles Henriet ar jo sūnus dailininkas ir graveris Charles Henriet Luisas. Beje, kiek bestudijavau turtingą žurnalo istoriją ir visų tomų turinį, šio dailininko pavardės čia daugiau nepavyko užtikti. Lietuvai jo „komandiruotės“ ataskaitoje skirta keletas darbų („Lietuvos elgeta“, „Vilniaus, Lietuvos sostinės, vaizdas“, „Lietuvos kapinės“, „Jauno Lietuvos valstiečio portretas“, „Lietuvio vyro portretas“, „Nukryžiuotasis prie įėjimo į Lietuvos kaimą“). Kadangi nenurodomos konkrečios vietos, kur užfiksuoti šie vaizdai, neįmanoma nustatyti prancūzų dailininko kelionės geografijos.
Tačiau vienas kūrinys leidžia teigti, jog D‘Henriet neabejotinai lankėsi šiandieninėje Tauragėje. Medžio raižinys „Du kaimiečiai kelyje netoli Taurogeno” geografijos, kelionių ir kostiumų žurnale išspausdintas 1865 metų 12-ajame tome ir šiandien saugomas Italijos Milano „Ambrosiana“ bibliotekos De Agostini paveikslų galerijoje. Tai 1609 metais kardinolo Federico Borromeo pastangomis įkurta pirmoji viešoji biblioteka. Joje saugoma maždaug 8 000 rankraščių ir 30 000 spaudinių iš viso pasaulio, vertingiausių kultūros ir mokslo istorijos pavyzdžių, eksponuojama daug pasaulinio lygio dailės darbų.
„Gruodžio rytas Lietuvoje, Taurogene“
Ir dar viena su Taurogeno vardo įamžinimu dailės kūrinyje susijusi vos ne detektyvinė istorija.
Ieškodamas medžiagos senosios Tauragės istorijos tyrinėjimams, netikėtai užklydau į 1919 metais įkurto Berlyno (Vokietija) LEO SPIK KG Auktionen Kunstversteigerungen (Leo Spik Meno kūrinių aukciono) tinklalapį. Ir jo archyve dėmesį atkreipė 2013 metų birželio tryliktąją bei 2015 metų liepos devintąją pardavimui pristatyta vokiečių dailininko Hermano Münchhauseno 40×50 cm dydžio akvarelė „Gruodžio rytas Lietuvoje, Taurogene“ (Dezembermorgen in Litauen, Tauroggen). Tiesa, pradinė šio nedidelio darbelio kaina nebuvo aukšta, vos šimtas penkiasdešimt eurų, tačiau tauragiškius šiuo atveju, matyt, ne vien pinigai turėtų jaudinti. Nors, vis dėlto, būtų įdomu, sužinoti, už kokią galutinę kainą buvo parduota lyriškoji akvarelė. Deja, jokios informacijos apie tai nėra. Interneto džiunglėse pavyko rasti tik faktą, jog minėtame aukcione vienas šio dailininko darbas parduotas vėlgi 2013, o naujausias – 2015 metais.
Ne kažką pavyko sužinoti ir apie patį dailininką Hermaną Münchhauseną. Aišku tik, kad jis gimęs 1866 metais Buchholco mieste Šlezvigo-Holšteino žemėje ir daugiausiai tapė akvareles. Nei kada ir kur mirė, nei kaip atsirado Tauragės krašte, ką čia veikė, kada nutapytas paveikslas ir kodėl pavadintas būtent taip, lieka kol kas neaišku. Beje, Hermano Münchhauseno pavardės nėra ir plačiausiuose Vokietijos dailininkų kataloguose. Kažkokia mistika.
Įdomi yra tik 2012 metų dr. J.Nitsche pastaba Vokietijos architektų organizacijos puslapyje, jog 1924 metais Berlyne gimusio architekto Hermano Miünhauseno nereikėtų painioti su tapytoju Hermanu Miünhausenu, gimusiu 1866 metais.
Tai ir viskas. Ateitis gal atskleis daugiau informacijos apie dailininką ir kitus jo darbus. O mes šiandien pasigrožėkime tokiu mielu akiai ir artimu sielai tikru Kalėdiniu vaizdeliu.
