XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje Peru staiga viena po kitos ėmė dingti mažos mergaitės. Iš pradžių niekas nekreipė į tai dėmesio ir net nepastebėjo, nes daugelis dingusių mergaičių buvo benamės arba priklausė vietinėms čiabuvių gentims, atskirtoms nuo išorinio pasaulio.
Tačiau vieną dieną vienos genties atstovai tapo devynerių metų mergaitės pagrobimo liudininkais. Jiems pavyko sulaikyti užpuoliką.
Tai buvo Pedro Alonso Lopezas.
Užuot nuvežę jį į policiją, vietiniai jį sumušė, išrengė nuogai ir ketino užkasti gyvą, kad P.A.Lopezas mirtų kęsdamas skausmą ir patirdamas agoniją. Taip būtų atsitikę, jei įvykio vietoje nebūtų atsitiktinai atsidūrusi amerikiečių misionierė, kuri įtikino genties vyrus leisti jai nuvežti sulaikytą P.A.Lopezą į policiją.