Auginti palmes Lietuvoje skamba kaip gana beprotiška idėja, tačiau prieš 70 metų nutarta, kad jos bent vasaromis gali atlaikyti lietuvišką klimatą ir papuošti miestą.
Informaciją apie palmes galima rasti sovietinėje spaudoje. „Pastarosiomis dienomis apželdinimo tresto darbuotojai pasodino sostinės aikštėse, skveruose ir soduose 15 įvairaus amžiaus palmių“, – 1952 m. birželį straipsnyje „Palmės Vilniuje“ rašė „Tiesa“, vienas iš pagrindinių sovietinės Lietuvos laikraščių.
Palmės buvo išaugintos Krasnodare, iš ten atsiųstos į Vilnių. Čia kurį laiką augo šiltnamiuose, o vasarai prasidėjus buvo persodintos gatvėse.
Išskirtinai didelė 80 metų amžiaus palmė buvo pasodinta Vilniaus Jaunimo sode (dabar toje vietoje įsikūręs Bernardinų sodas). Jai pasodinti teko pasitelkti netgi automobilį-kraną. Palmės sodinimą, teigiama straipsnyje, smalsiai stebėjo būriai vilniečių.
Iš straipsnyje esančios nuotraukos matyti, kad šios palmės aukštis išties bent keli metrai. Tiesa, nuotrauka yra prastos kokybės (ko ir galima tikėtis iš 1952 m. sovietinio laikraščio nuotraukos), tad tiksliau pasakyti sunku.
Dar dvi mažesnės palmės dekoratyvinėse vazose iškilo Černiachovskio aikštės alėjoje (dabartinė Vinco Kudirkos aikštė), palmė augo ir Gedimino kalno papėdėje. Aplink jas buvo sodinamos gėlės. Kur buvo kitos palmės – neaišku.
Tekste taip pat minima, kad sostinės apželdinimo tresto šiltnamiuose auga „tūkstančiai palmių“ iš „broliškųjų respublikų“.
„Sostinės puošimas – pačiame įkarštyje“ – sovietinei spaudai būdingu pakiliu stiliumi džiaugėsi laikraštis.
Artėjant žiemai, palmės buvo persodintos į šiltnamius, o vasaros pradžioje vėl pasodintos. Tai tęsėsi bent keletą metų: 1955 m. žurnalo „Švyturys“ straipsnyje apie Jaunimo sodą taip pat minimos palmės.
„Šalia [Jaunimo] sodui priklausančios Krymo dekoratyvinės palmės, kuri orui atšilus ir vėl persikėlė į atvirą dirvą, sodo lankytojai gazonuose pamatys šimtus naujai pasodintų tulpių, jurginų, narcizų, baltųjų lelijų ir kitų kvapių ir gražių gėlių“, – rašė žurnalas.
Čia pat buvo ir palmės nuotrauka, tiesa, irgi maža.
Vis dėlto palmėmis vasarų metu vilniečiai nesidžiaugė ilgai, ir tai nenuostabu – augalams kenkė tiek nuolatinis sodinimas ir persodinimas, tiek palmėms, kad ir kaip dėl to bebūtų liūdna, vis dėlto nedraugiškas Lietuvos klimatas.
Tikslių duomenų, kada palmes vasarų metu sodinti Vilniuje nustota, nėra, bet, anot Vilniaus miesto istorijos tyrinėtojo Dariaus Pocevičiaus, trumpai aprašiusio palmes knygoje „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990“, paskutinį kartą, kiek žinoma, palmės Vilniuje spaudoje minėtos 1956 m.
Visą „Tiesos“ straipsnį galite išvysti nuotraukoje žemiau.
