Šią šviesą geba skleisti jonvabalių patelės. Jų kūnas primena lervą ir yra besparnis, o paskutiniai trys pilvelio segmentai turi organą, kurio viduje esanti medžiaga liuciferinas reaguodama su deguonimi išspinduliuoja šviesą.
Žodis Lucifer išvertus iš lotynų kalbos reiškia „šviesą nešantis“, tad visai nekyla klausimų, kodėl ši medžiaga taip buvo pavadinta.
Pradžioje miškas ir drėgnos vietos paminėti ne veltui, kadangi čia galima nesunkiai rasti sausumos moliuskų, kuriais mėgsta maitintis jonvabaliai.
Pasaulyje egzistuoja daugiau nei 2000 jonvabalių rūšių, o daugiausiai skirtingų rūšių gyvena drėgname atogrąžų regione.
Tuo tarpu Lietuvoje turime dvi jonvabalių rūšis – paprastajį jonvabalį (Lampyris noctiluca) ir trumpasparnį jonvabalį (Phosphaenus
hemipterus).
Abiejų Lietuvoje aptinkamų rūšių patelės geba skleisti šviesą, tačiau trumpasparnio jonvabalio skleidžiama pulsuojanti šviesa yra kiek silpnesnė nei paprastojo jonvabalio.
Šie vabzdžiai šviesą skleidžia ne dėl grožio ir pramogos, tai yra susiję su kiek romantiškesniais dalykais – partnerio paieška ir kiekvienos rūšies švytėjimo intensyvumas, šviesos pulsavimo dažnis yra būdingas konkrečiai rūšiai, taip pat tai yra ir atbaidantis signalas plėšrūnams.
Tačiau pasaulyje esama tokių rūšių, kurių patelės naudojasi tuo ir
imituodamos kitos rūšies patelių skleidžiamą šviesą atskridusius „kavalierius“ tiesiog suvalgo.
Taipogi pasaulyje egzistuoja rūšių, kurių patelės turi pakankamai drąsos, kad įlįstų į vorų voratinklius ir iš ten pasivogtų sau maisto.
Jonvabalių patinėliai atrodo visai kitaip nei jonvabalių patelės – jie turi rudai taškuotus, smulkiai raukšlėtus antsparnius, yra pilkos, tamsiai ar šviesiai rudos spalvos.
Lietuvoje gyvenančius jonvabalius galima pastebėti birželio – liepos mėnesiais.
Kodėl jonvabaliai nyksta?
Labai gaila, tačiau jonvabaliai nyksta visame pasaulyje. Tam įtakos turi klimato kaita, žmonių naudojami pesticidai, buveinių naikinimas bei šviesos tarša.
Nykstant jonvabalių buveinėms, jie netraukia į naujos tinkamos buveinės paieškas, o tiesiog sunaikintoje buveinėje gyvenusi populiacija sunyksta.
Na, o šviesos tarša yra žinoma kaip reiškinys, kuomet yra naudojama labai daug apšvietimo. Šviesos tarša neleidžia matyti naktinio dangaus, trikdo žmonių sveikatą, kenkia ekosistemoms, o debesuotomis naktimis susidaro šviesos skraistė.
Dėl įkyraus ir gausaus apšvietimo jonvabaliai nebegali komunikuoti savo skleidžiamos šviesos pagalba, kuri yra itin reikalinga dauginimosi proceso metu.
Jonvabaliai mitologijoje
Nekeista, kad tokie nuostabūs ir įdomūs gyvūnai žmonijos istorijoje mąsino vaizduotę ir skatino kurti įvairias legendas, aprašyti juos ir vaizduoti, apdainuoti populiariojoje kultūroje.
Japonų legendos byloja, kad šie šviečiantys vabzdžiai – mirusiųjų sielos. Kai kuriose istorijose aprašoma, kad jonvabaliai yra mūšyje žuvusių karių sielos.
Taip pat Japonijoje jonvabalių pasirodymas simbolizuoja taip
ilgai lauktą sezono pasikeitimą. Šie vabzdžiai yra tokie mylimi žmonių, jog ten, kur jų galima aptikti, yra įrengtos vietos, iš kurių galima patogiai stebėti šviečiančius jonvabalius.
Taipogi yra žinoma, kad Viktorijos laikų kultūra buvo apsėsta su mirtimi susijusiais prietarais, taigi ir jonvabaliai čia turėjo savo vietą. Taigi į namus patekus jonvabaliui buvo tikėta, kad greitu metu koks nors artimas žmogus mirs.
Artėjant Joninių nakčiai galite susikurti naują tradiciją – ieškoti ne paparčio žiedo, bet pabandyti surasti paslaptingus, dailiai šviečiančius jonvabalius!
Tačiau tokių paieškų metu gerbkime gamtą – grožėkimės vabzdžiais, o ne lieskime juos, taip pat nenaudokime dirbtinių šviesos šaltinių.
Tokiu būdu leisime jonvabaliams sėkmingai komunikuoti, o tuo pačiu ir patys juos lengviau pastebėsime.
Vabzdžiai – rūšių įvairove pirmaujanti gyvų organizmų grupė, kuri šiuo metu sudaro daugiau nei trečdalį mokslininkams žinomų rūšių.
Šie organizmai be galo reikalingi mums ir mūsų planetai. Jie atlieka augalų apdulkinimo funkciją, prisideda prie skaidymo proceso, kai kurios vabzdžių rūšys naikina kenkėjus, o kai kurie žmonių akimis patys tampa kenkėjais.
Taip pat kai kurie vabzdžiai pernešdami įvairias ligas yra kitų rūšių populiacijos reguliavimo dalis. Be to, vabzdžiai dažnai tampa gyvūnų ar net augalų maistu bei atlieka kitas svarbias funkcijas gamtinių procesų grandinėje.
Didžiosios Britanijos Karališkoji Entomologų Draugija kasmet organizuoja vabzdžių savaitę, kurios šūkis – „Maži dalykai, kurie valdo pasaulį“. Šiemet vabzdžių savaitė organizuojama birželio 19-25 dienomis.
Šios savaitės metu yra siekiama atkreipti žmonių dėmesį į vabzdžius, skatinti domėjimąsi jais, o taip pat kartu su kitų šalių entomologais įsitraukti į šios savaitės veiklas.
Vabzdžių savaitės proga Gamtos tyrimų centro entomologai parengė septynių straipsnių ciklą apie Lietuvos vabzdžius, kuriais pasidalinsime per šią vasarą.
