Ar olimpinės žaidynės vyks?
Taip. Vasaros olimpinės žaidynės, kurios 2020 m. liepą–rugpjūtį turėjo vykti Japonijos sostinėje Tokijuje, buvo atidėtos vieneriems metams dėl COVID-19 pandemijos, tačiau šiemet jos, bent jau pagal dabartinį planą, turi įvykti. Žaidynės turėtų prasidėti 2021 m. liepos 23 d. ir vykti iki 2021 m. rugpjūčio 8 d.
Planuojama, kad žaidynėse dalyvaus 206 šalių rinktinės, o joms atstovaus 11 091 atletas. Jie kovos dėl 339 medalių komplektų 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybose – 165 vyrų, 156 moterų ir 18 mišrių rungčių.
Numatoma, kad paralimpinės žaidynės, kurios irgi buvo atidėtos metams, vyks rugpjūčio 24 d.–rugsėjo 5 d.
Olimpinės žaidynės vyks Tokijo mieste Japonijoje. Teisę rengti 2020 m. vasaros olimpines žaidynes Tokijas iškovojo 2013 m. rugsėjo 7 d. Buenos Airėse vykusioje 125-oje IOC sesijoje.
Rinkimuose Japonijos sostinė pranoko kitus kandidatus – Stambulą (Turkija) ir Madridą (Ispanija).
Ar olimpinės žaidynės dar gali būti atidėtos ar atšauktos?
Teorinė galimybė, žinoma, egzistuoja visada, bet ji beveik nereali. Nors pandemija jau parodė, kaip greitai gali keistis net ir labiausiai suplanuotų renginių planai, tiek Tarptautinis olimpinis komitetas, tiek Tokijo olimpinių žaidynių organizacinis komitetas yra pasiryžę surengti žaidynes.
Tiesa, įvairios apklausos rodo, kad 70–80 proc. japonų mano, jog šiemet žaidynių nereikėtų rengti. Bet organizatoriai teigia, kad dar kartą atidėti žaidynių yra neįmanoma.
Svarbus čia ir finansinis aspektas: jei žaidynės neįvyks, organizatoriai prarastų milijardus dolerių, kuriuos televizijos yra pasiruošusios sumokėti už teisę transliuoti žaidynes.
Beje, nors ir vyks 2021 m., žaidynės vis tiek vadinsis 2020 m. Tokijo olimpinėmis žaidynėmis – pagal metus, kada pagal pirminį planą ir turėjo įvykti. Būtent ši data atsispindės ant logotipų, marškinėlių, puodelių ir kitos žaidynių atributikos.
Skirtingai negu kai kurių kitų paskutiniu metu vykusių olimpinių žaidynių, pavyzdžiui, 2016 m. Rio, atveju, atrodo, kad Tokijas yra visiškai pasiruošęs olimpinėms žaidynėms – visi stadionai ir infrastruktūra, reikalinga olimpinėms žaidynėms, jau paruošta.
Tačiau kartais netikėtumų iškyla atvykstant sportininkams ar žaidynėms jau prasidėjus.
Ar žaidynes arenose ir stadionuose galės stebėti žiūrovai?
Pagal dabartinę situaciją, žiūrovai iš Japonijos galės stebėti žaidynių varžybas gyvai. Bet žiūrovai iš kitų šalių atvykti negalės.
Į Japoniją per žaidynes iš kitų šalių galės atvykti tik sportininkai, delegacijų nariai ir žiniasklaidos atstovai.
Ar šiemet vyksta olimpinio deglo nešimo ceremonija?
Taip. Kovo 25 d. olimpinis deglas buvo įžiebtas Fukušimoje ir pradėjo kelionę. Tačiau deglo įžiebimo ceremonijoje žiūrovai dalyvauti negalėjo, o maršrutas, kuriuo bus nešamas deglas, buvo praneštas tik likus pusvalandžiui iki deglo kelionės pradžios.
Žiūrovai gali stebėti olimpinio deglo nešimą tik savo gyvenamosiose vietose, o garsiai džiaugtis stebint deglo nešimo ceremoniją yra draudžiama. Be to, dalis numatytų olimpinio deglo nešėjų, tarp jų ir kai kurios įžymybės, galiausiai atsisakė nešti deglą.
Kada vyks kitos olimpinės žaidynės?
Įprastai vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės vyksta pakaitomis kas dvejus metus. Tačiau kadangi 2020 m. olimpinės žaidynės buvo atidėtos, jas ir 2022 m. žiemos olimpines žaidynes skirs vos 6 mėnesiai.
Kitos vasaros olimpinės žaidynės, kaip ir buvo numatyta, vyks 2024 m. Tradicija, kad žaidynės vyksta kas ketverius metus, buvo perimta dar iš senovės Graikijoje vykusių olimpinių žaidynių.
Kur vyks kitos olimpinės žaidynės?
2022 m. žiemos olimpinės žaidynės vyks Kinijoje. Pekinas taps pirmuoju miestu, kuriame bus įvykusios tiek vasaros, tiek žiemos olimpinės žaidynės. Vasaros olimpinės žaidynės šiame mieste vyko 2008 m.
2024 m. vasaros olimpinės žaidynės vyks Paryžiuje, 2028 m. vasaros olimpinės žaidynės bus surengtos Los Andžele. 2026 m. žiemos olimpinės žaidynės vyks Milane ir Kortina d'Ampece, Italijoje. Miestas, kuriame vyks 2030 m. žiemos olimpinės žaidynės, bus išrinktas 2023 m.
Ar olimpinės žaidynės anksčiau kada nors buvo atšauktos arba atidėtos?
Iki šiol olimpinės žaidynės atidėtos nebuvo niekada. Tačiau trejos olimpinės žaidynės neįvyko dėl pasaulinių karų. 1916 m. olimpinės žaidynės turėjo vykti Berlyne, bet neįvyko dėl I-ojo pasaulinio karo.
1940 m. žiemos olimpinės žaidynės pagal pirminį planą turėjo vykti Sapore, Japonijoje. Kai Japonija 1938 m. pradėjo karą prieš Kiniją, žaidynės buvo perkeltos į Vokietiją, tačiau, 1939 m. įsiliepsnojus II-jam pasauliniam karui, neįvyko ir ten.
1940 m. vasaros olimpinės žaidynės, kurios turėjo vykti Tokijuje, irgi neįvyko. Neįvyko ir 1944 m. žiemos bei vasaros olimpinės žaidynės, kurios turėjo vykti atitinkamai Italijoje bei Jungtinėje Karalystėje.
Tokijuje vasaros olimpinės žaidynės jau vyko vieną kartą – 1964 m. Be to, Japonijoje vyko 1972 m. ir 1998 m. žiemos olimpinės žaidynės. Jos vyko atitinkamai Sapore ir Nagane.
Kas yra Tokijo olimpinių žaidynių simbolis?
Tokijo olimpinių žaidynių simbolis yra Miraitova, o paralimpinių žaidynių simbolis yra Someitis.
Vardas „Miraitova” yra kilęs iš japoniškų žodžių, kurie reiškia „ateitis” ir „amžinybė”. Someičio vardas kilo iš tam tikro tipo vyšnios medžio pavadinimo.
Koks laiko skirtumas tarp Lietuvos ir Japonijos?
Tokijo laikas 6-iomis valandomis lenkia Lietuvos laiką. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, kuri vietos laiku startuos 20 val., Lietuvos laiku prasidės 14 val.
Kur rasti pilną olimpinių žaidynių programą?
Pilną olimpinių žaidynių programą ir visų varžybų datas rasti galite paspaudę šią nuorodą.
Kokios naujos sporto šakos ar rungtys šiemet atsiras olimpinių žaidynių programoje?
Po 13-os metų pertraukos į olimpines žaidynes grįš beisbolas ir softbolas. Pirmąkart olimpinių žaidynių programoje atsiras karatė, banglenčių sportas, sportinis laipiojimas ir riedlenčių sportas.
Sportinis laipiojimas – tai sporto šaka, kurioje sportininkai varžosi lipdami į įvairias sienas ar uolas. 2020 m. olimpinėse žaidynėse sportinio laipiojimo atstovai varžysis trijose skirtingose rungtyse – lipimo greičiui, sudėtingojo lipimo ir „boulderingo“.
Be to, olimpinėse žaidynėse kai kurias jau egzistuojančias sporto šakas papildys naujos rungtys – tarp jų ir krepšinis 3x3.
Kai kurias sporto šakas, pavyzdžiui, plaukimą, triatloną ar stalo tenisą, papildys rungtys, kuriose dalyvaus mišrios komandos, sudarytos iš vyrų ir moterų.
Kokių sporto šakų šiemet nebeliko olimpinėse žaidynėse?
Iš olimpinių žaidynių programos svarstyta pašalinti imtynes, bet taip nenutiko. Tad iš žaidynių programos nebuvo išbraukta nė viena sporto šaka.
Tiesa, kai kurios rungtys, kuriose varžosi tik vyrai, iš įvairių sporto šakų buvo pašalintos ir pridėta įvairių sporto rungčių, kur varžosi moterys, taip siekiant didesnės lyčių lygybės.
Tai, kurios sporto šakos bus įtrauktos į olimpinių žaidynių programą, sprendžia Tarptautinis olimpinis komitetas. Komitetas stengiasi įtraukti sporto šakas, kurios populiarios visame pasaulyje, taip pat sporto šakas atrinkti taip, kad žaidynėse būtų ir sporto šakų, populiarių atskiruose pasaulio regionuose.
Pastaraisiais dešimtmečiais žengiami ir žingsniai link lyčių lygybės – pavyzdžiui, bokse ar imtynėse dabar varžosi ne tik vyrai, bet ir moterys.
Ar Rusija dalyvaus olimpinėse žaidynėse?
Kai kurie Rusijos sportininkai dalyvaus, bet Rusija kaip valstybė – ne. Po to, kai paaiškėjo, kad Rusijoje per 2014 m. Sočio olimpines žaidynes egzistavo valstybės finansuota dopingo programa, Rusijai 2019 m. buvo uždrausta ketverius metus dalyvauti visuose tarptautiniuose sporto renginiuose.
Tiesa, pernai šis laikotarpis buvo sutrumpintas iki dvejų metų. Tačiau Tokijo olimpinės žaidynės vis tiek patenka į draudimo laikotarpį.
Kaip ir 2018 m., daliai Rusijos sportininkų, kurie niekada nebuvo įsitraukę į dopingo vartojimą, bus leista varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse, bet jie oficialiai neatstovaus Rusijai, o varžysis kaip neutralūs atletai. Rusijos himnas jiems laimėjus negros, Rusijos vėliava neplėvesuos, jie varžysis po Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vėliava.
Tiek individualūs sportininkai, tiek komandinių sporto šakų rinktinės iš Rusijos galės varžytis, jei atitiks kriterijus.
Ar Šiaurės Korėja dalyvaus olimpinėse žaidynėse?
Ne. Šiaurės Korėja balandžio pradžioje išplatino pranešimą, kad šios šalies olimpinis komitetas „nusprendė nedalyvauti 32-osiose olimpinėse žaidynėse, kad apsaugotų sportininkus nuo pasaulio sveikatos krizės, sukeltos COVID-19“.
Nuo 1972 m. Šiaurės Korėja dalyvavo visose vasaros olimpinėse žaiynėse, išskyrus 1984 m. olimpines žaidynes Los Andžele, kai ši valstybė prisidėjo prie SSRS inicijuoto boikoto, ir 1988 m. olimpines žaidynes Seule, Pietų Korėjoje. Šiaurės Korėjos sportininkai iškovojo 16 aukso medalių.
Kas olimpinėse žaidynėse atstovaus Lietuvai?
Kokio dydžio bus Lietuvos delegacija, dar nežinia. Daugelyje sporto šakų atrankinės varžybos dar vyksta arba vyks netolimoje ateityje.
Štai Lietuvos sportininkai, jau iškovoję teisę varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse:
-
Diana Zagainova – lengvoji atletika, trišuolis
-
Andrius Gudžius – lengvoji atletika, disko metimas
-
Danas Rapšys – plaukimas, 200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi bei 200 m kompleksiniu būdu
-
Andrius Šidlauskas – plaukimas, 100 m krūtine
-
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – šiuolaikinė penkiakovė
-
Viktorija Andrulytė – buriavimas, „Laser Radial“ klasė
-
Edis Matusevičius – lengvoji atletika, ieties metimas
-
Lietuvos vyrų komanda (D.Rapšys, A.Šidlauskas, Simonas Bilis, Deividas Margevičius) – plaukimas, 4×100 m kompleksinė estafetė
-
Justinas Kinderis – šiuolaikinė penkiakovė
-
Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė – šiuolaikinė penkiakovė
-
Mindaugas Griškonis – irklavimas, vienvietė valtis
-
Saulius Ritteris ir Dovydas Nemeravičius – irklavimas, porinė dvivietė valtis
-
Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė – irklavimas, porinė dvivietė valtis (I.Adomavičiūtė dėl antidopingo taisyklių pažeidimo buvo diskvalifikuota iki 2022 m. rugsėjo 15 d., todėl prarado teisę dalyvauti žaidynėse. Ją pakeitė Donata Karalienė).
-
Juozas Bernotas – burlenčių sportas, RS:X klasė
-
Robertas Tvorogalas – sportinė gimnastika
-
Vyrų dviračių plento grupinės lenktynės
-
Rasa Leleivytė – moterų dviračių plento grupinės lenktynės
-
Simona Krupeckaitė – dviračių trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys
-
Miglė Marozaitė – dviračių trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys
-
Brigita Virbalytė – lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas
-
Giedrius Titenis – plaukimas, 100 m krūtine
-
Arturas Mastianica – lengvoji atletika, 50 km sportinis ėjimas
-
Marius Žiūkas – lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas
-
Mantas Knystautas – graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 130 kg
Tačiau tai dar ne galutinis sąrašas. Į olimpines žaidynes patekti dar gali ir daugiau Lietuvos sportininkų.
Tarp jų – Lietuvos akademinio irklavimo keturvietė, baidarių ir kanojų irklavimo meistrai, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, krepšinio „3 prieš 3“ komanda, tenisininkas Ričardas Berankis, lengvaatlečiai ir kiti.
Straipsnis parengtas pagal „The New York Times“, olimpinių žaidynių organizatorių ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto informaciją.