Cullinano deimantas, žinoma, yra tik anglies gabalas. Jis susiformavo 410–660 km gylyje ir maždaug prieš 1,2 mlrd. metų iškilo į paviršių.
Ir labai arti paviršiaus – Frederickas Wellsas šį deimantą surado vos 5,5 metrų gylyje. Cullinano deimantas, taip pavadintas 1902 metais kasyklą atidariusio sero Thomaso Cullinano vardu, iš karto tapo tarptautine sensacija.
Cullinano deimantas svėrė 621,2 gramus, jo dydis siekė 10,1×6,35×5,9 cm. Jame buvo keletas taškelių ir oro kišenių, tačiau iš esmės jis buvo skaidrus.
Jokio kito tokio dydžio ir tokios kokybės deimanto žmonės iki šiol nėra radę.
Jau balandį Cullinano deimantas buvo parduodamas Londone. Nors jis sulaukė didžiulio susidomėjimo, niekas jo nenusipirko iki 1907 metų, kai jį įsigijo Transvalio kolonijos valdžia ir padovanojo jį karaliui Edvardui VII.
Šis pasirūpino deimanto pjaustymu – tai buvo atlikta Amsterdamo „Joseph Asscher & Co.“ dirbtuvėse.
Cullinano pjaustymas, žinoma, buvo labai atsakinga užduotis. Visų pirma, deimantą reikėjo nugabenti į Amsterdamą išvengiant vagių.
Abrahamas Asscheris, kuriam buvo patikėtas Cullinano deimantas, jį parsigabeno palto kišenėje, kai Karališkojo laivyno laivas plaukė su tuščia dėže vagims privilioti. Net to laivo kapitonas nežinojo, kad brangaus krovinio neturi.
Cullinanas buvo perskeltas 1908 metų vasario 10 dieną. Josephas Asscheris keturias dienas vargo, kol padarė 1,3 cm gylio įpjovą, o tada Cullinanas buvo perskeltas vienu judesiu.
Galiausiai po 8 mėnesių darbo, kai trys specialistai kasdien dirbo po 14 valandų, deimantas buvo suskaldytas į 105 įvairių formų ir dydžio gabalus. Tuomet prasidėjo šlifavimo procesas ir galiausiai Cullinanas virto 9 dideliais ir 96 mažesniais briliantais.
Didžiausias briliantas gavo Cullinan I vardą – 530,2 karato (106,04 g) deimantas papuošė karališkąjį skeptrą. Cullinan II (317,4 karato arba 63,48 gramo) papuošė karūną.
Kiti briliantai liko Amsterdame. Cullinan VI deimantą įsigijo Edvardas VII ir padovanojo jį savo žmonai Aleksandrai. Kitus įsigijo Pietų Afrikos valdžia ir padovanojo karalienei Marijai. Marija paveldėjo ir Aleksandros briliantus, o po savo mirties visą šią kolekciją paliko Elžbietai II.
Taigi, du didžiausi Cullinano briliantai yra Karališkųjų brangenybių dalis, 7 mažesni privačiai priklauso karalienei Elžbietai II.
Turint omenyje, kad Cullinanas buvo didžiausias skaidrus tokios kokybės deimantas, ar nebuvo protingiau jį išsaugoti? Kas žino – gal kito tokio žmonija jau ir nesuras!
Na, niekas apie tai prieš 106 metus negalvojo. Be to, už stiklo paslėptas nešlifuotas deimantas yra akmuo, o nušlifuotas ir įterptas į juvelyrikos dirbinius – brangenybė. Cullinan I vertė buvo bent 2,5 karto didesnė už viso nešlifuoto Cullinano.
Jau yra surasta ir didesnių deimantų, tačiau jie neprilygsta Cullinanui skaidrumu ir kokybe. 2007 metais pranešta apie Pietų Afrikoje surastą dvigubai didesnį deimantą, tačiau tą atradimą apgaubė paslapties šydas ir sunku kažką apie jį pasakyti. Galbūt Cullinanas dar tebėra rekordininkas bent jau tarp skaidrių deimantų.