15min pristato 5 Vilniaus centre esančias vietas, kurios dar visai neseniai atrodė visiškai kitaip, nei šiandien.
5. Radvilų rūmai
Vilniaus gatvėje išlikusiame buvusių didikų Radvilų rūmų korpuse šiandien įsikūręs Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys.
Dar prieš šimtą metų stovėjęs ansamblis buvo apgadintas Antrojo pasaulinio karo metais, tačiau vakarinis rūmų paviljonas su žeme sulygintas buvo jau po karo.
Griuvėsiai Vokiečių gatvėje netvarkomi stovėjo iki praėjusio amžiaus 7 dešimtmečio vidurio. Kaip knygoje „Dingęs Vilnius“ nurodo Vladas Drėma, jais buvo pasinaudota kaip įrankiu, filmuojant juostą „Kaip dabar jus vadinti?“. Režisierius ieškojo pastato, kurį galima susprogdinti.
Tiesa, knygą „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944-1990“ parašiusiam Dariui Pocevičiui šis teiginys sukėlė abejonių. Jis daro išvadą, kad iš tiesų tai, kas dar buvo likę iš senųjų mūrų, nugriovė statybininkai dar iki filmuojant filmą, o pats filmavimas tik įamžino tuomet buvusią situaciją.
Pamatyti, kaip atrodė ši filmo scena, galite vaizdo klipe paspaudę šią nuorodą.
4. Raduškevičiaus rūmai
Prie Žaliojo tilto stovinti dabartinė Architektų sąjungai priklausanti „puspilaitė“ ne visuomet atrodė taip keistai. Žinoma, kad dar prieš XVIII amžių čia stovėjo ilgainiui sugriuvę rūmai.
Neogotikinė pilaitė greta Žaliojo tilto pradėta statyti XIX amžiaus pabaigoje, gydytojo Hilaro Raduškevičiaus iniciatyva.
Vakarinis rūmų korpusas ir šiaurinio korpuso vakarinė dalis buvo nugriauti praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. Dalis pastato buvo nugriauta platinant Kalvarijų gatvę.
3. Dabartinė Vokiečių gatvė ir žydų kvartalas
Viena seniausių Vilniaus gatvių – Vokiečių gatvė ir jos prieigos – yra turbūt smarkiausiai savo veidą per pastarąjį šimtmetį pakeitusi senamiesčio erdvė.
Aplink Vokiečių gatvę išsidraikiusiose gatvelėse iki Antrojo pasaulinio karo driekėsi didelis žydų kvartalas, o karo metu abipus Vokiečių gatvės buvo įrengtas – pietinėje gatvės dalyje – didysis, šiaurinėje – mažasis getas.
Karo metu buvęs žydų kvartalas buvo subombarduotas, tačiau radikaliai pertvarkyta ši miesto erdvė buvo jau sovietmečiu – išplatinta Vokiečių gatvė ir nugriauta didžioji dalis likusių pastatų, tame tarpe ir žymioji Vilniaus sinagoga.
2. Pilies g. 23 buvusi kardinalija
Dar vieni kadaise Radvilų giminei priklausę rūmai nesulaukė XXI amžiaus. Kardinalija nuo XVI amžiaus vadintame pastate XIX amžiaus viduryje įsikūrė paštas, tarpukariu veikė Juozapo Zavadskio knygynas.
Pastatas buvo apgadintas Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau sugriautas buvo po kelių dešimtmečių. Nors 1944 metais kardinalija sudegė, pastatas stovėjo dar ilgai, 12 metų, tačiau po karo Kardinalija nebuvo remontuojama, o sovietų valdžia šią nugriovė.
Naujas gyvenamasis pastatas pilies gatvėje iškilo 1979 metais.
1. Lazdynų Pelėdos paminklas
Prie Visų Šventųjų bažnyčios esančiame skvere šiandien stovi paminklas po Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu rašiusioms seserims Ivanauskaitėms.
Tačiau paminklas čia stovėjo ne visada. Nuo XVII amžiaus iki XIX amžiaus vidurio čia stovėjo didikų Pacų funduota Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia. Bažnyčios griovimo darbai pradėti 1876 metais.
