Per 100 metų Lietuva iš kaimiškos tapo miestų šalimi.
Prieš šimtmetį ką tik Nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos miestuose gyveno tik kas septintas šalies gyventojas, o miestus, kuriuose gyventojų skaičius viršijo 10 tūkstančių, suskaičiuoti užteko vienos rankos pirštų.
Tačiau per šimtą metų situacija iš esmės pasikeitė. Dar tarpukariu prasidėjusi kaimo gyventojų kraustymosi į miestus tendencija tęsėsi ir sovietmečiu.
Tai lėmė, kad didžioji dalis Lietuvos miestų per XX a. išaugo kelis ar net keliolika kartų. To augimo į minusą nenusvėrė net atkūrus Nepriklausomybę ėmęs mažėti gyventojų skaičius.
Bet didžioji dalis nėra visi. Lyginant 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo – pirmojo nepriklausomoje Lietuvoje įvykdyto gyventojų surašymo – duomenis ir 2023 m. pradžioje Valstybės duomenų agentūros surinktos statistikos duomenis, matyti, kad Lietuvoje yra ir miestų, kuriuose gyventojų skaičius per beveik 100 metų sumažėjo.
Tarp jų yra 6 miestai, kurie tuomet pateko į didžiausių Lietuvos miestų 30-uką, o kai kurie netgi į dešimtuką.
Visuose šiuose miestuose 1923 m. gyventojų skaičius viršijo 3000.
Dabar jie visi šie šeši miestai būtų už 50-uko ribų, o 3000 gyventojų beliko viename iš šių miestų.
Kokie gi tai miestai? Ir kas lėmė, kad būtent šie miestai prarado didelę dalį gyventojų?
Miestai sąraše surikiuoti pagal tai, kokią gyventojų dalį jie prarado.
Pastaba – be šių 6 miestų, yra ir daugiau dabar miesto statusą turinčių gyvenviečių, kur per 100 metų gyventojų skaičius sumažėjo. Pavyzdžiui, Varniai, kur iš 1983 gyventojų liko 854, Seda, kur iš 1851 gyventojo liko 878, arba Troškūnai, kur iš 1252 gyventojų liko 390.
Tačiau straipsnyje norėjome akcentuoti svarbiausius tarpukario Lietuvos miestus, todėl įtraukėme tik miestus, kurie 1923 m. turėjo bent 3 tūkst. gyventojų ir kurie pateko į didžiausių miestų 30-uką.
Be to, sąraše nėra miestų, buvusių tuomet Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte arba ką tik Lietuvos susigrąžintame Klaipėdos krašte, nes 1923 m. šiuose kraštuose surašymas nevyko.
Visgi 1931 m. įvykdytas tuometinės Lenkijos, įskaitant Vilniaus kraštą, gyventojų surašymas rodo, kad iš Vilniaus krašto miestų sąrašą greičiausiai būtų papildę tik Švenčionys. Juose 1931 m. gyveno 5742 gyventojai, o dabar gyvena 4041. Dar anksčiau, XIX a., Švenčionių gyventojų skaičius netgi viršijo 6000.
6 vieta – Kalvarija
1923 m. Kalvarijoje gyveno 4529 gyventojai. 2023 m. šiame mieste Marijampolės apskrityje gyveno 3968 gyventojai.