Kita priežastis – ypatingas tradicijų senumas. Popiežiaus rinkimų sistema iš esmės nesikeitė jau beveik tūkstantį metų.
Na, ir trečioji, bet tikrai ne mažiausiai svarbi priežastis – popiežius yra Romos katalikų pasaulio lyderis ir dvasinis vadovas todėl tai, kas taps popiežiumi, yra svarbu šimtams milijonų katalikų visame pasaulyje.
Daugelis prisimena, kad konklavos metu pasirodo juodi arba balti dūmai, kad popiežių renka kardinolai, tačiau kaip tiksliai atrodo rinkimų procesas? Apie tai – šis 15min straipsnis.
Kas renka naują popiežių?
Popiežių renka Bažnyčios institucija, vadinama Kardinolų kolegija. Kardinolas yra dvasininko rangas, Bažnyčios hierarchijoje žemesnis tik už popiežių.
Kardinolus skiria popiežius, dažniausiai, bet nebūtinai, jie būna skiriami iš vyskupų tarpo.
Kardinolų kolegijos susirinkimas popiežiui išrinkti yra vadinamas konklava. Naujasis popiežius turi gauti du trečdalius balso teisę turinčių Kardinolų kolegijos narių balsų. Popiežiumi asmuo būna išrenkamas iki mirties – nebent pats nusprendžia atsistatydinti.
Susirinkti į konklavą ir išrinkti popiežių yra vienintelė Kardinolų kolegijos funkcija – tarp konklavų jokių funkcijų Kardinolų kolegija neatlieka.
Kardinolų kolegija yra viena seniausių Bažnyčios institucijų – ji popiežių renka jau beveik tūkstantį metų, nuo 1059 m.
Dabartinė rinkimų tvarka, kuomet kardinolai konklavos metu atsiskiria nuo likusio pasaulio ir popiežius renkamas slaptai, egzistuoja nuo 1274 m.
Už Kardinolų kolegijos sušaukimą yra atsakingas Kardinolų kolegijos dekanas, išrinktas kolegijos ir patvirtintas popiežiaus, jam nesant – subdekanas. Tačiau jokių papildomų galių ir valdžios kitų kardinolų atžvilgiu dekanas neturi.
2023 m. gruodžio pradžioje Bažnyčioje buvo 241 kardinolas. Tačiau renkant popiežių balsuoja ne visi jie: vyresni negu 80 metų amžiaus kardinolai negali balsuoti.
Iki 1975 metų popiežių rinkdavo visi į konklavą atvykę Kardinolų kolegijos nariai.
Tais metais amžiaus apribojimą įvedė popiežius Paulius VI, kuris kartu nustatė maksimalų konklavos dalyvių skaičių – 120.
Turintys teisę balsuoti kardinolai vadinami kardinolais rinkėjais. 2023 m. gruodžio viduryje jaunesnių negu 80 metų kardinolų, turinčių teisę balsuoti konklavoje, buvo 134. Jie atstovauja 70 šalių.
Kardinolų rinkėjų skaičius reikšmingai išaugo 2023 m. rugsėjį, kai popiežius Pranciškus paskyrė 21 naują kardinolą, iš kurių 18 buvo jaunesni negu 80-ies metų amžiaus.
Situacijos, kuomet konklavos dieną potencialus dalyvių skaičius viršytų 120 – Pauliaus VI nustatytą maksimalų konklavos dalyvių skaičių – kol kas dar nebuvo.
Jei taip įvyktų, susiklostytų keista situacija – arba kažkas iš turinčių teisę balsuoti kardinolų turėtų nedalyvauti konklavoje, arba taisyklės derėtų tiesiog nesilaikyti.
Vis dėlto daugelis Vatikano ekspertų mano, jog jei konklavos dieną kardinolų rinkėjų būtų daugiau negu 120, greičiausiai konklavoje vis tiek dalyvautų jie visi.
Tai grindžiama tokia logika: Katalikų bažnyčioje laikomasi principo, kad popiežiaus rinkimo taisykles keisti gali tik popiežius, o kardinolai turi laikytis popiežiaus valios. Paskirdamas daug sąlyginai jaunų kardinolų popiežius Pranciškus savo veiksmais išreiškė valią, kad jam priimtina daugiau negu 120 kardinolų rinkėjų, net jei Vatikano dokumentų jis ir nepakeitė.
Iš 134 dabartinių kardinolų rinkėjų 97 į kardinolus buvo paskirti popiežiaus Pranciškaus, 28 – Benedikto XIV, 9 – Jono Pauliaus II.
52 kardinolai rinkėjai yra iš Europos, po 22 – iš Šiaurės Amerikos bei Azijos, 19 – iš Afrikos, 16 – iš Pietų Amerikos, 3 – iš Okeanijos.
Iš Lietuvos šiuo metu yra du kardinolai – Audrys Juozas Bačkis ir Sigitas Tamkevičius. Tačiau nė vienas jų nėra kardinolas rinkėjas – jiems abiems jau per 80 metų.
Kaip atrodo konklava?
Italijoje kardinolai pradeda rinktis iškart po popiežiaus mirties ar atsistatydinimo. Konklava prasideda susirinkus visiems kardinolams ir pasibaigus pasiruošimui konklavai. Paprastai nuo popiežiaus mirties ar atsistatydinimo iki konklavos pradžios praeina maždaug dvi savaitės.
Pavyzdžiui, konklava, kurios metu buvo išrinktas popiežius Pranciškus, 2013 m. vyko kovo 12-13 d. Popiežius Benediktas XVI atsistatydino vasario 28 d.
Iki konklavos Vatikane vyksta Generalinės kongregacijos. Kardinolai, atvykę į Vatikaną, jų metu aptaria dabartinę Bažnyčios situaciją, kokios savybės svarbiausios būsimam popiežiui.
Be to, per šį laiką kardinolai slaptai aptarinėja galimų kandidatų privalumus.
Šiuose aptarinėjimuose dalyvauja ir balso teisės neturintys kardinolai. Net ir neturėdami balso teisės, įtakingi vyresni kardinolai gali daryti įtaką kitiems kardinolams.
Vatikanas pabrėžia, kad kardinolai rinkdami popiežių yra vedami Šventosios Dvasios.
Tačiau, nors atvira agitacija ar rinkimų kampanija ir yra draudžiama, popiežiaus rinkimai vis tiek yra politinis procesas, su diskusijomis ir koalicijų formavimu.
Kardinolai neprivalo rinkti naujo popiežiaus iš savo tarpo – teoriškai popiežiumi gali būti išrinktas bet kuris pakrikštytas katalikas vyras.
Tačiau pagal nusistovėjusią tradiciją popiežiumi visada būna renkamas vienas iš kardinolų.
Prasidėjus pačiai konklavai, popiežius renkamas laikantis unikalių šiuolaikiniame pasaulyje slaptumo sąlygų.
Konklavos metu kardinolai gyvena Vatikane, atskiruose kambariuose, ir negali palaikyti jokių ryšių su išoriniu pasauliu, išskyrus skubios medicininės pagalbos atvejus.
Jie valgo, balsuoja ir miega uždarose patalpose, kol išrenkamas naujasis popiežius. Visi balsuojantys kardinolai prisiekia išsaugoti konklavos slaptumą.
Su kardinolais rinkėjai per konklavą leidžiama bendrauti vos keletui išorinių žmonių. Į konklavą įleidžiami du gydytojai, taip pat kunigai, galintys klausytis išpažinčių įvairiomis kalbomis, ir kambarių tvarkytojai.
Į uždarumą nurodo ir pati žodžio „konklava“ etimologija. Šis žodis kilo iš lotyniškų žodžių con clavis – „su raktu“. Tad „konklava“ reiškia kad kardinolai tiesiogine šio žodžio prasme yra užrakinti.
Nei konklavos metu, nei po jos negali būti atskleistos jokios balsavimo detalės. Kiekvienam, pažeidusiam šį „tylos įžadą“ gresia ekskomunikacija – atskyrimas nuo Bažnyčios.
Kaip vyksta balsavimas?
Pats balsavimas vyksta Siksto koplyčioje, „kur viskas padeda suvokti Dievo, kurio akivaizdoje vieną dieną kiekvienas žmogus bus teisiamas, buvimą“.
Prieš konklavą visą teritoriją patikrina saugumo ekspertai, kad įsitikintų, jog joje nėra paslėptų mikrofonų ar kamerų.
Konklavos pradžios dieną kardinolai ryte dalyvauja Mišiose, o paskui procesija eina į koplyčią.
Patekę į konklavos patalpas, kardinolai turi prisiekti laikytis paslapties. Tada lotynišku įsakymu „extra omnes“ („visi likę lauk“) visiems rinkimuose nedalyvaujantiems asmenims nurodoma išeiti prieš uždarant duris.
Pirmosios dienos popietę kardinolai turi galimybę balsuoti vieną kartą. Nuo antrosios dienos gali būti balsuojama keturiskart per dieną – du kartus ryte ir du kartus po pietų.
Balsavimo biuletenis yra stačiakampio formos. Viršutinėje jo pusėje išspausdinti žodžiai „Eligio in Summum Pontificem“ („Aš aukščiausiuoju pontifiku renku“).
Apačioje yra vieta asmens, už kurį balsuojama, vardui ir pavardei įrašyti. Įrašyti galima tik vieną vardą ir pavardę, balsuoti už save leidžiama. Kardinolai turi parašyti vardą taip, kad užrašiusio kardinolo nebūtų galima identifikuoti, ir du kartus perlenkti biuletenį.
Visiems į biuletenius surašius tų, už kuriuos balsuoja, vardus, kardinolai po vieną kviečiami prie Siksto koplyčios altoriaus, ant altoriaus deda biuletenį ir trumpai pasimeldžia. Tada biuletenis įmetamas į urną.
Visiems balsavus, biuleteniai sumaišomi, suskaičiuojamas jų skaičius ir tada jie po vieną būna išlankstomi.
Skaičiuojant balsus, vienas iš tikrintojų garsiai ištaria balsus gavusių kardinolų pavardes. Taip pat jis adata perduria kiekvieną suskaičiuotą biuletenį žodžio „Eligio“ vietoje ir visus biuletenius sukabina ant vieno siūlo.
Tam, kad būtų išrinktas, kandidatas turi surinkti du trečdalius balsų. Arba du trečdalius ir vieną balsą, jei kardinolų skaičius nesidalina iš trijų.
Po balsavimo biuleteniai būna sudeginami specialioje krosnyje. Kylančių dūmų spalvą mato visi lauke susirinkę ar per televiziją/internetą konklavą stebintys žiūrovai. Paprastai dūmai pirmosios dienos vakare pasirodo maždaug 20 val. vietos laiku.
Jei nė vienas kandidatas nesurenka dviejų trečdalių balsų, prieš deginant į dūmus įmaišoma specialių dažų, kad dūmai taptų juodi. Jei surenka – tuomet dažai nėra įmaišomi ir dūmai būna balti. Balti dūmai leidžia visiems suprasti, kad popiežius buvo išrinktas.
Anksčiau, beje, dažai naudojami nebuvo – į krosnį, kad dūmai taptų juodi, tiesiog buvo dedami drėgni šiaudai. Bet bėgant metams neretai kildavo neaiškumų dėl dūmų spalvos. Todėl pastaruoju metu naudojami dažai.
Tradiciškai pirmą dieną popiežius nėra išrenkamas – šis balsavimas yra labiau simbolinis, skirtas tendencijoms išryškinti. Taip pat per jį kartais balsuojant už juos pagerbiami kardinolai, kurie nėra laikomi rimtais kandidatais tapti popiežiais, bet yra nusipelnę Bažnyčiai.
Tokiu atveju antrą dieną iš ryto kardinolai susirenka Siksto koplyčioje ir balsavimas vyksta vėl.
Gali būti balsuojama dukart iš eilės. Jei joks kandidatas pirmojo balsavimo metu nesurenka reikiamo skaičiaus balsų, pirmojo balsavimo biuleteniai padedami į vieną pusę ir sudeginami kartu su antrojo balsavimo biuleteniais.
Jei ryte popiežius neišrenkamas – procesas tęsiasi vakare, vakare vėl gali būti balsuojama dukart iš eilės.
Taip procesas tęsiasi tol, kol vienas kandidatas surenka reikiamą balsų daugumą.
Per paskutinę konklavą iki šiol popiežius Pranciškus 2013 m. buvo išrinktas penktuoju balsavimu – paskutiniu antrosios dienos balsavimu.
1996 m. popiežius Jonas Paulius II buvo pakeitęs rinkimų taisykles. Pagal jo pakeitimus, per 12 dienų neišrinkus popiežiaus, nuo tada dviejų trečdalių balsų nebereikėtų – būtų pereita prie paprastos daugumos (50 proc. plius vienas balsas).
Bet 2007 m. popiežius Benediktas XVI grąžino senąją tvarką. Jis taip skatino kardinolus siekti konsensuso, o ne vienam blokui remti kandidatą, surinkusį daugiau kaip pusę balsų, ir 12 dienų tiesiog neleisti rinkti kito.
Jei po trijų balsavimo dienų niekas nesurenka dviejų trečdalių daugumos, balsavimas sustabdomas, bet ne ilgiau negu vienai dienai. Pertrauka skiriama maldai ir neformaliai diskusijai.
Kas vyksta išrinkus popiežių?
Pasibaigus rinkimams, parengiamas dokumentas, kuriame nurodomi kiekvienos sesijos balsavimo rezultatai.
Šis dokumentas įteikiamas naujajam popiežiui. Jis saugomas archyve užantspauduotame voke, kurį galima atidaryti tik popiežiaus nurodymu.
Vienintelė užuomina apie tai, kas konklavos metu vyksta Siksto koplyčios viduje, yra dūmai, du kartus per dieną kylantys deginant balsavimo biuletenius.
Juoda spalva signalizuoja apie nesėkmę. Tradiciniai balti dūmai reiškia, kad išrinktas naujas popiežius.
Po to, kai apie naujojo popiežiaus išrinkimą praneša iš Siksto koplyčios kamino kylantys balti dūmai, dar šiek tiek užtrunka, kol jo tapatybė yra galutinai atskleidžiama pasauliui.
Vienam kandidatui surinkus reikiamą balsų daugumą, jo klausiama: „Ar sutinkate būti kanoniškai išrinktas Aukščiausiuoju Pontifiku?
Sutikus, naujojo popiežiaus klausiama: „Kokiu vardu pageidaujate būti vadinamas?“
Jam pasirinkus vardą, kiti kardinolai kreipiasi į naująjį popiežių, kad pareikštų pagarbą ir paklusnumą.
Naujasis popiežius taip pat turi būti aprengtas naujais drabužiais. Popiežiaus siuvėjas būna paruošęs įvairaus dydžio drabužius popiežiui apsivilkti, tačiau paskutinę minutę gali prireikti pataisymų.
Tada iš Šv. Petro bazilikos balkono aikštėje nuskamba tradicinis skelbimas: „Annuntio vobis gaudium magnum... habemus papam!“ – „Skelbiu jums didelį džiaugsmą... turime popiežių!“
Tada atskleidžiamas jo vardas ir naujai išrinktasis pontifikas pirmą kartą pasirodo viešai.
Pasakęs keletą žodžių, popiežius suteikia tradicinį palaiminimą Urbi et Orbi – „miestui ir pasauliui“ – ir prasideda naujas pontifikatas.
