Ši riba, skirianti Žemės plutą nuo mantijos, vadinama Mohorovičičiaus paviršiumi arba Moho paviršiumi pagal kroatų mokslininko Andrijos Mohorovičičiaus, 1909 m. atradusio ir nustačiusio šią ribą, pavardę.
Bet mes iki šiol nežinome, kaip atrodo ši riba ir kas vyksta ten, kur baigiasi pluta ir prasideda mantija.
Mohorovičičiaus paviršiaus gylis Žemėje nevienodas: po vandenynais yra 3–6 km, po žemynais – nuo 30–50 km iki 70–80 kilometrų.
Šis gylis buvo nustatytas tik netiesiogiai, pagal seisminius duomenis. Tiesioginiai bandymai pasiekti jį buvo nesėkmingi. Keista, bet pasirodo, pasiekti Moho paviršių žmogui yra sunkiau negu Mėnulį.
Prieš 60 metų JAV mokslininkai bandė įgyvendinti projektą „Mohole“ ir išgręžti gręžinį, kuris pasiektų Moho paviršių.
Šį ambicingą projektą 1957 m. inicijavo mokslininkas Walteris Munchas ir tai buvo savotiškas geologų atsakas į pradėtą kosminę programą.