Kiek esama įrodymų, kad asmuo vardu Jėzus Kristus iš tiesų gyveno?
Istorinių Jėzaus iš Nazareto egzistavimo liudijimų esama daug. Praėjus vos keliasdešimčiai metų po numanomos jo mirties datos jo vardą jau mini ne tik dešimtys krikščionių tekstų, bet ir žydų ar romėnai istorikai.
Jėzaus atvejis yra kitoks, negu, pavyzdžiui, karaliaus Artūro, kuris, kaip sakoma, gyveno maždaug 500 m. po Kr.
Svarbiausi to laikotarpio istoriniai šaltiniai visiškai nemini karaliaus Artūro, jis pirmąkart minimas 300 metų vėliau pasirodžiusiuose tekstuose. Todėl daugelis abejoja, ar karalius Artūras egzistavo.
Krikščioniškuose tekstuose Jėzaus egzistavimas aprašomas detaliai. Anksčiausi tekstai, minintys Jėzaus vardą, yra šv. Pauliaus laiškai.
Kodėl galime tikėti krikščionių tekstais?
Krikščioniškuose tekstuose Jėzaus egzistavimas aprašomas detaliai. Anksčiausi tekstai, minintys Jėzaus vardą, yra šv. Pauliaus laiškai.
Mokslininkai sutaria, kad pirmieji iš laiškų buvo parašyti ne vėliau negu 25 metai po Jėzaus mirties, o gal ir anksčiau. Tuo tarpu evangelijos, išsamiai aprašančios Jėzaus gyvenimą, pasirodė maždaug 40 metų po jo mirties.
Kitaip sakant, kai kurie įvykių liudininkai dar buvo gyvi, o ir patys evangelijose pateikiami regiono, kuriame gyveno ir pamokslavo Jėzus, kultūros, papročių ir geografinių vietų aprašymai neprieštarauja tam, ką mokslininkai iš kitų šaltinių dabar žino apie to regiono I amžiaus istoriją.
Be to, verta pastebėti, kad I amžiaus antrojoje pusėje žydai Romos imperijoje dažnai buvo persekiojami. Todėl būtų sunku paaiškinti, kokia prasmė krikščionybės skleidėjams būtų buvusi visiškai iš niekur sukurti būtent žydų kilmės ir glaudžiai susijusį su judaizmu personažą, „žydų karalių“, bei raginti juo sekti.
O ką sako to meto istoriniai šaltiniai, kuriuos sukūrė ne krikščionys?
Kiek žinoma, pirmasis nekrikščionis, paminėjęs Jėzų, yra žydų istorikas Flavijus Juozapas, kuris maždaug 93 m. po. Kr. parašė tekstą apie judaizmo istoriją.
Jo tekste Jėzus minimas dukart. Vienas iš tų paminėjimų yra labai iškrentantis iš knygos konteksto, todėl, manoma, vėliau perrašant knygą buvo pakoreguotas krikščionių, kad Jėzus būtų minimas labiau teigiamoje šviesoje.
Tačiau kitas paminėjimas yra visiškai neutralus – tekste tiesiog kalbama apie „Jokūbą, brolį Jėzaus, kurį kiti vadina Kristumi“.
II amžiaus pradžioje Jėzų mini romėnų politikai Plinijus ir Tacitas, kurie tuometinėje Romos imperijoje ėjo aukštas pareigas.
Tacitas pasakoja apie krikščionių persekiojimus tuometinėje Romoje ir jų kontekste pamini, kad Kristus, pagal kurį pasivadino krikščionys, buvo nuteistas mirti, kuomet Poncijus Pilotas buvo romėnų paskirtas Judėjos valdytoju, o Tiberijus buvo Romos imperatorius. Tai atitinka faktus, kuriuos žinome iš evangelijų.
Tuo tarpu Plinijus tiesiog pamini, kad Romos imperijos regione, kurį jis valdė dabartinėje šiaurės Turkijoje, gyvenantys krikščionys garbina Kristų kaip dievą.
Svarbu pabrėžti, kad nei Plinijus, nei Tacitas nėra krikščionims palankūs: Plinijus juos vadina „stuobriais“, o Tacitas sako, kad jų religija susideda iš pavojingų prietarų. Todėl, sako istorikai, jie kaip nepriklausomi šaltiniai suteikia labai didelį svorį Jėzaus egzistavimo argumentui.
Ar pirmieji krikščionybės kritikai abejojo Jėzaus egzistavimo faktu?
Stebėtina, bet ne. Apie Jėzų toli gražu ne visi rašė teigiamai: ankstyviausi žydų rabinų tekstai, kurie atmeta Jėzaus mokymą, Jėzų paniekinamai vadina „nesantuokiniu Marijos ir blogojo burtininko vaiku“, o Senovės Romos satyrikas Lučianas ir filosofas Celsus vadina Jėzų šarlatanu, bet nei jie, nei kas nors kitas net nekelia klausimo, ar toks asmuo apskritai gyveno.
Ar Jėzaus egzistavimo faktą patvirtina archeologiniai įrodymai?
Patikimų archeologinių įrodymų nėra. Daug abejonių dėl Jėzaus egzistavimo kyla būtent todėl, kad jį kartais siekiama pagrįsti abejotinos vertės archeologiniais radiniais.
Tarkime, neseniai atsirado teigiančių, kad Jėzus yra Kleopatros proanūkis ir kad tai įrodo Egipte rastos senovinės monetos. Kiti tiki, kad Turino drobulė iš tikrųjų neginčijamai yra audeklas, kuriame buvo palaidotas Jėzus.
Nors Turino drobulės stebuklingumu tiki nemažai krikščionių, jos patikimu Jėzaus egzistavimo įrodymu istorikai nelaiko: nepriklausomų mokslininkų tyrimai parodė, kad greičiausiai ji buvo padaryta apie 1350 m. Istorikų manymu, daug reikšmingesni įrodymai yra senovės autorių tekstai.
Ar daug žmonių abejoja Jėzaus egzistavimu dabar?
Tokių atvejų pasitaiko: tarkime, prancūzų filosofas Michelis Onfray'us savo naujausioje kalba apie Jėzų kaip apie simbolį, o ne kaip istorinę asmenybę.
Prieš 10 metų JAV susikūręs „Jėzaus projektas“ teigė norintis kelti visuomenėje diskusiją, ar Jėzus apskritai egzistavo. Jėzaus egzistavimu abejojo ir kai kurie istorikai.
Istorinių įrodymų, kad Jėzus egzistavo, yra išties daug, ir jais abejoti sunku. Įdomesnis klausimas yra ne tai, ar žmogus, vardu Jėzus, kadaise gyveno ir mirė, bet tai, ar jis, kaip tiki krikščionys, prisikėlė iš numirusių, nes buvo daugiau negu žmogus. Tačiau tai – jau klausimas ne istorikams.
Visgi svarbu atkreipti dėmesį, kad du istorikai, kurie daugiausia dėmesio skyrė abejojančių Jėzaus egzistavimu argumentų paneigimui – Maurice'as Casey ir Bartas Ehrmanas – abu save laiko ateistais.
Jų teigimu, nebūtina būti tikinčiu, kad pripažintum faktą, jog tokia istorinė asmenybė kaip Jėzus Kristus, skleidęs tam tikrą mokymą, išties egzistavo I amžiaus Romos imperijoje.
Pirmą kartą tekstas publikuotas 2017 m.
