Portalas 15min kviečia susipažinti su istoriniais žiemos stichijų rekordais Lietuvoje.
Žiauriausia pūga siautė Ukmergėje
Pūga – sniego pernešimas storame pažemio oro sluoksnyje. Tuo metu pučia turbulentiškas, gūsingas vėjas, sunešamos pusnys, debesys ir dangaus skliautas ne visada matomi. Pūgos intensyvumas yra nustatomas pagal vėjo stiprumą, matomumo nuotolį ir pūgos trukmę.
Pūga yra vadinama stichine, jei trunka 12 valandų, pučia 15-20 m/s vėjas, o matomumas siekia iki 1000 metrų. Jei pūga trunka 24 valandas, pučia stipresnis negu 20 m/s vėjas, o matomumas siekia iki 500 metrų, tokia pūga jau yra laikoma katastrofine.
Per praėjusį šimtmetį Lietuvoje buvo užfiksuoti keturi katastrofinės pūgos atvejai – 1973, 1976, 1981 ir 1982 m. Stichinės pūgos Lietuvoje pasitaiko kas 3-4 metus.
Pati žiauriausia stichinė pūga Lietuvoje siautė 1982 m. sausio 6–7 d. Ji siautė daugiau kaip trečdalyje Lietuvos teritorijos, o ilgiausiai – 30 val. 30 min. – tęsėsi Ukmergėje.
Tada spaudė didelis šaltis (–15–18 ºC), vėjo greitis buvo 15–22 m/sek., gūsiuose iki 26 m/sek. Esant tokiam stipriam vėjui, jutiminė temperatūra buvo dar šaltesnė.
Nukentėjo daug žmonių: vienas žmogus žuvo, daugiau negu 400 dėl patirtų nušalimų suteikta medicinos pagalba, 90 buvo paguldyti į ligonines, 22 nustatytas sunkus nušalimas.
Buvo užpustyti net respublikinės reikšmės keliai. Keliai buvo nepravažiuojami 5–6 dienas.
Itin smarki katastrofinė pūga buvo užregistruota 1973 m. gruodžio 3–4 d. Lietuvos pietvakariuose, Vilkaviškio rajone. Tada vėjo greitis buvo daugiau nei 25 m/sek, gūsiuose 28 m/s.
Ilgiausiai trukusi pūga Lietuvoje registruota 1969 m. vasario 8–11 dienomis Panevėžyje. Ši pūga truko 78 val. 25 min. (daugiau nei tris paras). Pūgos metu vėjo greitis siekė net 16 m/sek., o gūsiuose 20 m/sek.
Sniego dangos storis siekė beveik metrą
Kitas ekstremalus žiemos reiškinys – snygis. Snygis apibrėžiamas per iškritusio sniego kiekį.
Stichiniu meteorologinius reiškiniu snygis vadinamas, kai per 12 valandų prisninga 20-30 mm kritulių arba sniego dangos pokytis sudaro 20-30 cm (1 mm kritulių atitinka 1 cm šviežio sniego).
Jei per 12 valandų kritulių iškrinta daugiau nei 30 mm, fiksuojamas katastrofinis meteorologinis reiškinys.
Stipriausias katastrofinis snygis Lietuvoje užfiksuotas 2008 m. lapkričio 25 d. Nidoje. Tada per 12 valandų iškrito 66 mm kritulių.
Itin smarkus snygis užregistruotas 2009 m. sausio 3–4 d. Kaune, mieste per 25 valandas iškrito 38 mm kritulių. Sniego dangos storis siekė 45 cm.
Tuomet Kauno gatvės buvo neišvažiuojamos, strigo viešasis transportas, į gatves valyti sniego išėjo miesto gyventojai, į talką buvo pakviesta kariuomenė.
Palyginimui, per 2022 m. gruodžio 11 d. daugiausia – 17,2 mm – kritulių iškrito Kalvarijoje, 16,4 mm Zarasuose, 16,2 mm – Varėnoje.
Pati storiausia sniego danga per visą stebėjimų laikotarpį buvo fiksuota ne žiemą. Tai įvyko 1931 m. kovą Laukuvoje, sniego dangos storis siekė 94 cm.
Palyginimui: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2022 m. gruodžio 12 d. ryte storiausia sniego danga buvo Tauragnuose (Utenos r.) – net 39 cm. Buivydžiuose (Vilniaus r.) sniego dangos storis siekė 35 cm.
Per stebėjimų istoriją anksčiausiai pirmas sniegas Lietuvoje iškrito 1972 m. rugsėjo 28–29 dienomis. Vėliausia sniego nutirpimo data Lietuvoje fiksuota 1978 m. gegužės 12 d. Laukuvoje.
Šalčio rekordas – Utenoje
Dar vienas žiemos stichinis meteorologinis reiškinys – speigas. Speigas stichiniu reiškiniu laikomas, kai temperatūra parai laiko nukrenta iki -30 °C.
Vietinės reikšmės speigai pasitaiko kartą per keletą metų. Absoliutus žemiausios oro temperatūros rekordas, –42,9°C, buvo fiksuotas 1956 m. vasario 1 d. Utenoje.
Žemesnė negu –40°C temperatūra 1940 m. sausio 17 d. taip pat buvo fiksuota Varėnoje.
Įdomu tai, kad žemesnė negu 30 laipsnių temperatūra Lietuvoje fiksuota ne tik žiemos mėnesiais, bet ir kovą: 1964 m. kovo 8 d. Kybartuose fiksuota -37,5 laipsnio temperatūra.
Žemiausia viso mėnesio vidutinė temperatūra yra -16,4 laipsnio. Tokia temperatūra buvo fiksuota 1987 m. sausį Dūkšte.
Vienas iš didesnę žalą atnešusių speigų buvo 2006 m. pradžioje. Tų metų sausio 19-23 d. oro temperatūra Lietuvoje temperatūra nukrito iki –26-28°C, rytiniuose šalies rajonuose iki –30-31°C.
Sausio 20 d. Telšiuose, esant 26 °C temperatūrai, įvyko šilumos tinklų avarija. Dėl to daugiau negu 12 tūkst. gyventojų išskirtinį šaltį kelias dienas turėjo kęsti nešildomuose butuose.
Pasaulyje, kiek žinoma, daugiausiai gyvybių nusinešusi pūga kilo Irane. Ji prasidėjo 1972 m. vasario 3 d. ir kai kuriuose rajonuose tęsėsi net iki vasario 11 dienos. Kartu stipriai snigo ir šalo iki –25 °C.
Šiaurės vakaruose ir centrinėje šalies dalyje per kelias pūgos dienas susiformavo maždaug 3 m storio sniego sluoksnis.
Pietuose jis augo dar sparčiau – pasibaigus pūgai išmatuotas net 7–8 m storio sniego sluoksnis. Po sniegu pūga palaidojo daugiau nei 4000 gyventojų.
Parengta pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Visuotinės lietuvių enciklopedijos informaciją, www.civsauga.lt.
