Iš visos tos vabzdžių masės mokslininkai apibūdino daugiau nei milijoną rūšių (apie 7 tūkstančius naujų rūšių yra aptinkama kasmet!) ir dar galimai iki 10 milijonų rūšių yra neatrasta.
Su kiekviena atrasta rūšimi mokslininkus ištinka vis naujas iššūkis – kaip tinkamai pavadinti naujai atrastą vabzdį, kad pavadinimas nesikartotų ir kuo geriau atspindėtų esminius vabzdžio bruožus? Tokiu būdu mokslininkų darbe prasideda kūryba...
Skruzdžių liūtas (lot. Myrmeleontidae). Išgirdus pavadinimą „skruzdžių liūtas“ turbūt mintis, jog tai gali būti vabzdys, ateina tikrai ne iš karto.
Tokį pavadinimą šis vabzdys gavo dėl savo įdomaus gyvenimo būdo: kai kurių rūšių lervos išsikasa piltuvėlio formos duobutes smėlyje, kuriose tūno, belaukdamos savo aukos; pati lerva tūno duobutės dugne, o paviršiuje kyšo tik burnos čiuopikliai, pasiruošę stverti.
Skruzdžių liūto lervos suformuotos duobutės yra laikomos vienais paprasčiausių ir tuo pačiu veiksmingiausių spąstų gyvūnų karalystėje. Ir kiti nariuotakojai gali pasinaudoti skruzdžių liūto lervos spąstų sistema.
Australinio arkliavabalio (lot. Scaptia muscula) lerva gyvena skruzdžių liūtų duobių spąstuose ir maitinasi jų sugautu grobiu, tuo tarpu chalcidinės vapsvos (lot. Lasiochalcidia igiliensis) patelė sąmoningai leidžiasi į spąstus, kad galėtų parazituoti skruzdžių liūto lervą, sudėdama savo kiaušinėlius tarp skruzdžių liūto galvos ir krūtinės.
Šienpjovys (lot. Opiliones, Phalangida). Verčiant tiesiogiai iš anglų kalbos – „ilgakojis tėvelis“ (angl. daddy longlegs), nors šie nariuotakojai ir primena vorus, dėl savo biologinių ypatumų jie yra labiau panašūs į vabzdžius.
Egzistuoja legendų ir baisių istorijų, kurios teigia, kad šienpjoviai yra patys nuodingiausi gyvūnai pasaulyje, tačiau jo burnos aparato dalys per mažos ir nepritaikytos kąsti ar gelti.
Taip pat šienpjoviai neturi nei nuodų, nei voratinklinių liaukų, todėl jie visiškai nepavojingi žmonėms. Istoriškai, šienpjoviai (angl. harvestman) buvo pavadinti taip dėl jų buvimo laukuose derliaus nuėmimo metu, ypač rudenį.
Jie dažnai pastebimi šiuo metų laiku, todėl buvo pavadinti „derliaus rinkėjais“, arba lietuviškai – šienpjoviais. Šis pavadinimas pirmą kartą buvo naudojamas anglosaksų kalboje ir išliko iki šių dienų.
Skorpionmusė (lot. Mecoptera). Tokį įdomų pavadinimą šie vabzdžiai gavo dėl to, kad kai kurie šio būrio patinai turi padidintus lytinius organus, iškilusius virš kūno, panašius į skorpiono kūno gale esantį geluonį, ir ilgus snapus, panašius į straubliuką.
Kai kurių skorpionmusių tarpe taip pat pastebimi sudėtingi poravimosi ritualai, kuomet patelės renkasi partnerius pagal patinų joms siūlomo dovanoto grobio kokybę.
Kai kurios skorpionmusių rūšys gali maitintis negyvo žmogaus kūnu, kadangi jie gali būti pirmieji ant kūno atsiradę vabzdžiai, kurie ten praleidžia vieną-dvi dienas, jie gali padėti teismo medicinos ekspertams tiriant bylą.
Kartais dėl savo išvaizdos ir skorpiono geluonį primenančios uodegos šie vabzdžiai apibūdinami kaip atrodantys „grėsmingai“; tačiau gėluonio šie vabzdžiai neturi ir žmonėms yra nepavojingi.
Ūsenis dailidė (lot. Ergates faber). Šio vabzdžio pavadinimas gali labiau priminti lietuvių klasikinės literatūros veikėjo vardą, nei mokslinį vabzdžio pavadinimą.
Šis vabzdys yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Pavadinimas „ūsenis“ yra naujadaras, kuriuo norima sureikšminti vabzdžio didumą, nes tai didžiausias Lietuvos ūsuotis, taigi ūsuočių ūsuotis – ūsenis (šio vabzdžio kūnas gali siekti 6 centimetrus!).
Bendrai rūšies pavadinimas pabrėžia šio vabzdžio biologijos ypatumus, kurie yra glaudžiai susiję su įvairių medžių, daugiausia pušų, rečiau eglių, dar rečiau – lapuočių medžių mediena, kurioje jie vystosi ir gyvena.
Vapsva Aha ha. Tai Australijos vapsvų rūšis, kurią taip 1977 m. juokais pavadino entomologas Arnoldas Menke. Praėjus keleriems metams po jos atradimo Menke aprašė, kaip gavęs iš kolegos siuntinį su vabzdžių pavyzdžiais sušuko: „Aha, nauja rūšis“, o kolega entomologas Ericas Grissellas abejodamas atsakė „ha“.
Vabzdžio pavadinimas dažnai randamas keistų mokslinių pavadinimų sąrašuose. Pavadinimas taip pat buvo panaudotas kaip Menke's automobilio valstybinis numeris: „AHA HA“.
___________
Vabzdžiai – rūšių įvairove pirmaujanti gyvų organizmų grupė, kuri šiuo metu sudaro daugiau nei trečdalį mokslininkams žinomų rūšių.
Šie organizmai be galo reikalingi mums ir mūsų planetai. Jie atlieka augalų apdulkinimo funkciją, prisideda prie skaidymo proceso, kai kurios vabzdžių rūšys naikina kenkėjus, o kai kurie žmonių akimis patys tampa kenkėjais.
Taip pat kai kurie vabzdžiai pernešdami įvairias ligas yra kitų rūšių populiacijos reguliavimo dalis. Be to, vabzdžiai tampa gyvūnų ar net augalų maistu bei atlieka kitas svarbias funkcijas gamtinių procesų grandinėje.
Didžiosios Britanijos Karališkoji Entomologų Draugija kasmet organizuoja vabzdžių savaitę, kurios šūkis – „Maži dalykai, kurie valdo pasaulį“. 2024 m. vabzdžių savaitė organizuota birželio 24-30 dienomis.
Šios savaitės metu yra siekiama atkreipti žmonių dėmesį į vabzdžius, skatinant domėjimąsi jais, o taip pat kartu su kitų šalių entomologais įsitraukiant į šios savaitės veiklas.
Vabzdžių savaitės proga Gamtos tyrimų centro entomologai parengė septynių straipsnių ciklą apie vabzdžius, kuriais pasidalinsime per šią vasarą ir rudenį.
