Apsimesti, kad sergi, ir taip išvengti kokio nors dalyko – tai taktika, kurią milijonai žmonių naudoja šimtus metų. O vieną kartą ši taktika buvo pasitelkta tam, kad JAV galėtų geriau pasirengti galimam branduoliniam karui.
1962 m. spalį pasaulis dvi savaites buvo ant branduolinio karo ribos. Kubos raketų krizė – dabar šis laikotarpis istorijoje žinomas tokiu vardu. Tada pasaulis buvo ypač arti priartėjęs prie to, kad Šaltasis karas taptų tiesiog karu.
Tų metų spalio 15 d. JAV pastebėjo, kad Kuboje SSRS įrengė savo vidutinio nuotolio branduolines raketas. Visai netoli nuo JAV teritorijos. Tada JAV prezidento Johno F.Kennedy patarėjai ėmė vertinti įvairias alternatyvas, kaip neutralizuoti šią grėsmę.
Tačiau kol veiksmų plano JAV neturėjo, buvo labai svarbu, kad gyvenimas JAV tęstųsi kaip įprasta – jei visuomenėje būtų kilusi panika, situacija būtų dar labiau pablogėjusi. Todėl J.F.Kennedy, nors ir žinodamas, kas vyksta, toliau laikėsi savo įprastos dienotvarkės. Jis vyko į suplanuotus susitikimus, sakė kalbas ir t. t.
Spalio 20 d., šeštadienį, J.F.Kennedy buvo Čikagoje. Ten turėjo prasidėti jo seniai suplanuota kelionė po šešis JAV miestus, kurios metu prezidentas turėjo dalyvauti įvairiuose renginiuose, tarp jų ir Pasaulinėje mugėje Sietle.
Tačiau apie 10 val. ryto JAV generalinis prokuroras Robertas Kennedy paskambino prezidentui ir pranešė, kad Vykdomasis komitetas baigė rengti planus, kaip JAV galėtų reaguoti į sovietines raketas Kuboje.
Tai reiškė, kad J.F.Kennedy turi skubiai grįžti į Vašingtoną. Tačiau jis negalėjo visuomenei parodyti, kad vyksta kažkas svarbaus. Todėl jis suvaidino peršalimą.
Kaip tada pranešė „Associated Press“ agentūra, „Ponui Keneddy esant Čikagoje, jo gydytojas pastebėjo, kad jis šiek tiek karščiuoja. Tyrimai parodė, kad jam yra lengva kvėpavimo takų infekcija. (…) [Gydytojas] patarė jam atšaukti kelionę.“
Tai buvo visiškas melas, į kurį įsitraukė ir gydytojas. Tačiau toks melas tapo priedanga, kuri padėjo J.F.Kennedy grįžti į Vašingtoną nesukeliant pernelyg didelio visuomenės susidomėjimo.
J.F.Kennedy komanda pranešė žiniasklaidai, kad grįžęs į Vašingtoną, J.F.Kennedy likusią dienos dalį, laikydamasis gydytojo patarimų, praleis savo lovoje ilsėdamasis.
Tačiau tai, ką iš tiesų darė JAV prezidentas, buvo visiška ilsėjimosi priešingybė. J.F.Kennedy penkias valandas tarėsi su savo patarėjais, ką daryti, kol galiausiai apsisprendė pradėti jūrinę Kubos blokadą.
Po dviejų dienų J.F.Kennedy pranešė JAV visuomenei apie tokius veiksmus prieš Kubą. Galiausiai paaiškėjo, kad J.F.Kennedy pasirinkta taktika pasiteisino – situaciją pavyko numalšinti, karas nekilo.
Po kelių dienų visi suprato, kad peršalęs J.F.Kennedy nebuvo. Tačiau niekas JAV į tai nekreipė per daug didelio dėmesio – didžioji dalis JAV visuomenės prezidento sprendimą suvaidinti ligą, supratę, kokioje situacijoje jis buvo priimtas, visiškai pateisino.
Parengta pagal Now I Know.
