Vaivorykštės vėliava gimė 1978 m. Ją San Fransiske sukūrė menininkas ir drag queen Gilbertas Bakeris.
Iš Kanzaso į San Fransiską
G.Bakeris augo mažame, konservatyviame Kanzaso miestelyje. Jo močiutė turėjo savo drabužių parduotuvę, ir G.Bakeris audiniais bei drabužių kūrimu žavėjosi nuo vaikystės.
G.Bakeris paliko namus, kad tarnautų kariuomenėje. Grįžęs iš kariuomenės, jis 1972 m. apsigyveno San Fransiske. Šio miesto gėjų bendruomenė tuomet pradėjo klestėti.
„Kai tik aš išsilaisvinau iš Kanzaso, iškart nusipirkau siuvimo mašiną. Ėjo 1972 m., ir aš supratau, kad turiu atrodyti kaip Mickas Jaggeris arba Davidas Bowie“, – prisiminė G.Bakeris viename interviu.
Pamažu G.Bakeris tapo pagrindiniu protesto atributikos, kurią San Fransisko homoseksualai naudojo savo paraduose, dizaineriu.
Neseniai duotame interviu Niujorko modernaus meno muziejui G.Bakeris atskleidė, kad apie tai, kad gėjų judėjimui reikia būtent vėliavos, jis ėmė galvoti 1976 m., po JAV Nepriklausomybės 200-ųjų metinių minėjimo. Jame plevėsavo daug JAV vėliavų.
G.Bakeris teigė, kad jam vėliava atrodė galingesnis simbolis negu kiti, nes vėliavos reprezentuoja tautas, bendruomenes ir šalis.
„Mes esame bendruomenė, gentis, jei norite mus taip vadinti. Vėliavos yra susijusios su galia, todėl mums turėti vėliavą pasirodė reikalinga“, – sakė jis.
Kodėl būtent vaivorykštė? G.Bakerio teigimu, judėjimui reikėjo gražaus simbolio.
„Vaivorykštė yra tobula, nes ji atspindi mūsų įvairovę kalbant apie rasę, lytį, amžių – apie viską. Be to, ši vėliava yra sutinkama gamtoje – ji yra tiesiai iš dangaus!“ – teigė G.Bakeris.
Dar vienas privalumas, kuriuo pasižymėjo vaivorykštė – šis simbolis buvo atpažįstamas visame pasaulyje, neturėjo politinių sąsajų ir galėjo būti naudojamas bet kuria kalba kalbančių, bet kurioje valstybėje gyvenančių žmonių.
Be to, vaivorykštės vėliava buvo susijusi su Judy Garland – amerikiečių atlikėja ir aktorė, kuri tapo JAV gėjų bendruomenės ikona. Filme „Ozo šalies burtininkas“ ji atliko dainą „Kažkur virš vaivorykštės“.
Iki įsigalint vaivorykštės vėliavai, labiausiai paplitęs gėjų judėjimo simbolis buvo rožinis trikampis. Šį simbolį naciai naudojo koncentracijos stovyklose pažymėti homoseksualus ir kitus „seksualinius iškrypėlius“.
Nors gėjų judėjimas XX a. aštuntajame dešimtmetyje sėkmingai naudojo rožinį trikampį kaip savo ženklą, daliai judėjimo narių atrodė, kad judėjimo simboliu turėtų tapti dalykas be nemalonių istorinių sąsajų.
Ryškios spalvos, tokios kaip violetinė ir rožinė, apskritai seniai LGBT judėjimo istorijoje vaidino svarbų vaidmenį. Įvairiuose kraštuose, įvairiose kultūrose homoseksualai pasitelkdavo ryškias spalvas, kad pasiųstų žinią apie savo lytinę orientaciją: pavyzdžiui, ryškiai geltonas kojines.
Vėliavos prašė H.Milkas
Pirmąkart vaivorykštė kaip gėjų simbolis dienos šviesą išvydo ir viešai demonstruota buvo 1978 m., kai G.Bakerio idėjos apie vėliavą rado bendraminčių.
Sukurti vėliavą protesto žygiui, kurį organizavo, G.Bakerio paprašė Harvey Milkas. Jis buvo San Fransisko prižiūrėtojų tarybos narys, pirmasis atvirai homoseksualus JAV politikas.
Vėliava turėjo simbolizuoti bendruomenės savigarbos jausmą ir pasididžiavimą. Prašymą H.Milkas išsakė vos keli mėnesiai iki dienos, kai buvo nužudytas.
G.Bakerio teigimu, pirmąsias gėjų vėliavas jis su dar 30-čia savanorių siuvo ir dažė viršutiniame Gėjų bendruomenės centro San Fransiske aukšte, kur buvo galerija. Nudažyti teko šimtus metrų medvilnės.
Nudažytoms vėliavoms išskalauti buvo pasitelkta viešoji skalbykla, kurioje bendruomenės nariai slapčia apsilankė naktį.
Pirmą kartą viešai gėjų vėliava buvo iškelta 1978 m. birželio 25 d. Jungtinių tautų aikštėje San Fransiske.
Greta jos plevėsavo JAV vėliava, kurioje raudonas, baltas ir mėlynas juostas pakeitė vaivorykštės spalvų juostos.
Nuo aštuonių spalvų prie šešių
Pirmoji G.Bakerio vaivorykštės vėliava turėjo ne šešias spalvas, kaip dabar, o net aštuonias – ryškiai rožinę, raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, turkio, tamsiai violetinę ir šviesiai violetinę.
Kiekvienai spalvai buvo priskirta tam tikra reikšmė: seksas, gyvybė, gydymasis, saulės šviesa, gamta, menas, ramybė, dvasingumas.
Tačiau pradėjus masinę vėliavų gamybą iš pradžių nebeliko ryškiai rožinės spalvos – tokios spalvos audinys buvo retas ir brangus, ir jo naudojimas vėliavoje iškėlė vėliavos kainą.
1979 m. prieš Gėjų laisvės dienos paradą nebeliko ir dar vienos spalvos. Parado organizavimo komitetas norėjo padalinti vėliavą perpus ir pusę jos iškelti ant gatvės apšvietimo stulpų vienoje gatvės pusėje, o kitą pusę – kitoje, bet septynių spalvų vėliavos tolygiai padalyti nebuvo galima.
Todėl buvo atsisakyta turkio spalvos juostos, o tamsiai violetinės spalvos juosta pakeista į mėlyną.
1994 m., švenčiant 25-ąsias Stounvolio riaušių, tapusių gėjų judėjimo pradžia JAV, metines, buvo pasiūta vienos mylios ilgio vaivorykštės vėliava.
Ją išvydo visas pasaulis, ir vaivorykštės vėliava galutinai įsitvirtino kaip pasaulinis LGBT bendruomenės simbolis.
Parengta pagal „Washington Post“.
