„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kaip veiksmo filme: šis drugelis gyvenimą pradeda sprukdamas nuo jį puolančių skruzdžių

Šiandieną norime jus supažindinti su vieno ypatingo drugelio gyvenimo ciklu, kuris yra ne tik biologiškai įdomus, bet ir kaip neblogas trileris – pilnas įtampos, dramos ir painių santykių. Taigi, mūsų pagrindinis veikėjas – itin retas drugelis gencijoninis melsvys (lot. Phengaris alcon).
Gencijoninis melsvys
Gencijoninis melsvys / Wikimedia Commons nuotr. / CC BY-SA 3.0

Pamačius šį drugelį gali kilti mintis „daug kartų tokius mačiau“, kadangi šis drugelis priklauso didelei Lycaenidae drugių šeimai, kurioje gausu ir kitų mėlynsparnių gražuolių.

Šiai melsvių šeimai priklauso nemažai rūšių, kurios yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Į Raudonąją knygą įrašytas ir mūsų aptariamas gencijoninis melsvys.

Kaip sufleruoja rūšies pavadinimas, gencijoninio melsvio vikšrų pirmuoju maistu tampa gencijonas, o jeigu tiksliau – siauralapis gencijonas (lot. Gentiana pneumonanthe), kuris taip pat yra nykstantis ir taip pat įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Suaugę drugeliai deda kiaušinėlius ant siauralapio gencijono pumpurų, stiebų, lapų, kuriais maitinasi ką tik išsiritę vikšreliai, o drugelio vikšrai po kurio laiko nukrenta ant žemės.

Ką bendro turi gegutė ir gencijoninis melsvys? Juos abu augina svetimi „tėvai“.

Šie vikšrai tokiai apgavystei naudoja specialias medžiagas, kurios vilioja raudonąsias Myrmica genčiai priklausančias skruzdes. Raudonosios skruzdės šias lervas nuneša į savo skruzdėlyną, kuriame jas kaip kokius gegužiukus prižiūri ir maitina it savus.

Skruzdėms yra būdingas agresyvus elgesys prieš įsibrovėlius, tačiau šie vikšrai per ilgus evoliucijos metus išvystė cheminę mimikriją ir jų skleidžiamos medžiagos atitinka skruzdžių motinėlės skleidžiamas medžiagas, taigi skruzdės nieko neįtardamos uoliai rūpinasi gencijoninio melsvio vikšrais.

Kaip ir gegutės jaunikliai laikomi parazitais išnaudojamo paukščio atžvilgiu, nes sunaikina konkurentus, taip ir gencijoninis melsvys tampa parazitiniu organizmu, nes dėl jo skruzdžių kolonija susilaukia mažiau savo rūšies palikuonių.

Taip prižiūrimas ir maitinamas drugelio vikšras skruzdėlyne prabūna iki 23 mėnesių, kur padidinęs savo svorį iki 100 kartų virsta lėliuke.

Wikimedia Commons nuotr. / CC BY-SA 3.0/Gencijoninio melsvio lėliukės skruzdėlyne
Wikimedia Commons nuotr. / CC BY-SA 3.0/Gencijoninio melsvio lėliukės skruzdėlyne

Lėliukėje įvyksta metamorfozė – lėliukė virsta drugeliu, tačiau išsiritęs drugelis jau nebesugeba taip puikiai maskuotis.

Skruzdės drugį atpažįsta kaip įsibrovėlį ir ima jį pulti, taigi gencijoniniam melsviui reikia painiais skruzdėlyno labirintais sprukti į laisvę.

Suaugusių drugių kūnas padengtas žvyneliais, o kūno žvyneliai šiek tiek padeda gencijoniniam melsviui pasprukti.

Jeigu šis ypatingas ir keistas vystymosi ciklas neatrodo pakankamai įtemptas ir įdomu, į šią veiksmo grandinę galime įtraukti dar vieną veikėją.

Skruzdėlyne pasislėpusio gencijoninio melsvio vikšro ieško Ichneumon eumerus rūšies vapsvos.

Suradusios ko ieškojo, šios vapsvos skleidžia specifinius feromonus, kurie skruzdėlyne sukelia riaušes, kurių metu skruzdėlės ima pulti viena kitą.

Šios sumaišties vapsvai reikia tam, kad į neprižiūrimo drugio vikšro vidų galėtų sudėti savo kiaušinėlius.

Kuomet vikšras ruošiasi virsti lėliuke, vapsvos lervos ritasi iš kiaušinėlių ir suvalgo vikšrą iš vidaus. O, gamta, kokia tu nuostabi!

Taigi kartais net ir nereikia ieškoti įtempto trilerio ar naujausio skandinaviško detektyvo – užtenka pažvelgti į gamtą.

Wikimedia Commons / Public Domain nuotr./Gencijoninis melsvys
Wikimedia Commons / Public Domain nuotr./Gencijoninis melsvys

Būtent dėl ilgo evoliucijos proceso, prisitaikymo prie įvairių buveinių, ypatingo gyvenimo ciklo išsivystymo turime tokią nuostabią gamtą, kurioje kiekvienas turi savo vietą. Taigi saugokime ir puoselėkime ją.

Vabzdžiai – rūšių įvairove pirmaujanti gyvų organizmų grupė, kuri šiuo metu sudaro daugiau nei trečdalį mokslininkams žinomų rūšių.

Šie organizmai be galo reikalingi mums ir mūsų planetai. Jie atlieka augalų apdulkinimo funkciją, prisideda prie skaidymo proceso, kai kurios vabzdžių rūšys naikina kenkėjus, o kai kurie žmonių akimis patys tampa kenkėjais.

Taip pat kai kurie vabzdžiai pernešdami įvairias ligas yra kitų rūšių populiacijos reguliavimo dalis. Be to, vabzdžiai dažnai tampa gyvūnų ar net augalų maistu bei atlieka kitas svarbias funkcijas gamtinių procesų grandinėje.

Didžiosios Britanijos Karališkoji Entomologų Draugija kasmet organizuoja vabzdžių savaitę, kurios šūkis – „Maži dalykai, kurie valdo pasaulį“. Šiemet vabzdžių savaitė organizuojama birželio 19-25 dienomis.

Šios savaitės metu yra siekiama atkreipti žmonių dėmesį į vabzdžius, skatinti domėjimąsi jais, o taip pat kartu su kitų šalių entomologais įsitraukti į šios savaitės veiklas.

Vabzdžių savaitės proga Gamtos tyrimų centro entomologai parengė septynių straipsnių ciklą apie Lietuvos vabzdžius, kuriais pasidalinsime per šią vasarą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“