Įdomu, jog JAV Migracijos tarnybos pareigūnai vietovardžius dažnai įrašydavo su klaidomis, tad aptinkama įvairių iškraipymų: Ezerene, Novoalexandrovsk, Mawaleksandrowsk, Newolexander, Bikiany, Dusjat, Antalup, Salocha, Ontazavos. Ar lengvai atpažįstate šiuos vietovardžius?
Jei esate matę filmų, serialų, filmukų, kuriuose vaizduojamas XIX a. pab. – XX a. pr. JAV imigrantų gyvenimas, neabejotinai matėte epizodų, kuomet atvykėliai turėdavo pereiti JAV Migracijos tarnybos patikrinimą.
Ten buvo kruopščiai patikrinama jų sveikata, asmens duomenys, kelionės tikslas ir daugelis kitų dalykų, padedančių apsispręsti, ar šis atvykėlis šalyje yra pageidaujamas. O juk neretai žmonės nebuvo įleidžiami ir turėdavo laukti kito laivo bei grįžti į tėvynę.
Taip pat Migracijos tarnybos anketose reikėdavo nurodyti, ar žmogus yra sėdėjęs kalėjime, ar nėra anarchistas ir koks yra jo požiūris į daugpatystę.
Niujorko įlankoje esančioje Eliso saloje (angl. Ellis Island) nuo 1892 iki 1954 m. veikė judriausias JAV imigrantų patikros postas.
Eliso salos archyvuose yra sukaupta daugybė informacijos apie imigruodavusius į JAV įvairių tautybių – turkų, italų, airių, švedų, vokiečių, Austrijos-Vengrijos imperijos ir kitų tautų – žmones.
Gausybėje anketų galima aptikti ir apie pusantro šimto į JAV išvykusių Zarasų krašto lietuvių ir kitų tautybių žmonių duomenų. Be abejo, visų jų šiame straipsnyje nepateiksime, bet norėtume supažindinti su keleto kraštiečių migracijos keliais XX a. pradžioje.
Iš minėtų anketų aiškėja nemažai įdomių faktų. Pavyzdžiui, galima išsiaiškinti ir sekti, kokiomis kryptimis JAV viduje keliaudavo geresnio gyvenimo ieškantys zarasiškiai, arba stebėti, kaip po truputį už Atlanto išvyksta ištisos kraštiečių šeimos.
Norėdami išsaugoti nors kiek autentikos, dalį adresų, vardus ir pavardes pateikiame tokias, kokias jas užrašė JAV migracijos pareigūnai. Kai kur skliausteliuose bus patikslintos sulietuvintos pavardės.
Zarasiškiai, keliavę į Ameriką
1) Trisdešimt šešerių metų žydas Chait Mottel iš Novoaleksandrovsko kartu su devyniolikmete žmona Riwke (tikriausiai turėtų būti Rivka) išplaukė iš Libau (taip tuomet vadinta Liepoja Latvijoje) uosto ir 1911 m. birželio 5 d. atplaukė į Niujorko uostą.
Šeima nurodė, kad ketina apsistoti pas Chaito brolį, gyvenantį 26 Holland Street, Ročesteryje, Niujorko valstijoje. Pora turi po 25 dolerius, moteriai laivo bilietą apmokėjo jos tėvas.
2) Dvidešimt aštuonerių metų žemės ūkio darbuotojas lietuvis Peter Keiriss (tikriausiai turėtų būti Petras Kairys) iš Novoaleksandrovsko 1907 m. rugpjūčio 8 d. atplaukė į Niujorko uostą. Galutiniu jo kelionės tikslu nurodytas Bostonas, Masačusetso valstija.
3) Trisdešimt šešerių lenkė iš Novoaleksandrovsko Nastasia Woitkewitz 1910 m. gruodžio 17 d. atplaukė į Niujorko uostą. Iš čia ji vyks pas vyrą Piotr Woitkewitz, gyvenantį Hanover (dabartinėje Čikagoje yra West Hanover Street) Street 4355, Čikagoje, Ilinojaus valstijoje.
4) Ežerėniškiai žydai, sesuo ir brolis, aštuoniolikmetė Fauba Zelda ir septyniolikmetis Zelik Penai, 1923 m. liepos 6 d. iš Antverpeno uosto Belgijoje atplaukė į Niujorko uostą ir vyks pas brolį Sam Pen, gyvenantį East 117 Street, Niujorke. Bendrai brolis ir sesuo turi 50 dolerių.
5) Dvidešimt vienerių metų netekėjusi lietuvė Marijona Šimkonytė iš Salako į Niujorką iš Liepojos atplaukė 1922 m. balandžio 12 d. Iš čia ji vyks pas brolį Anton Shimkunas (turbūt turėtų būti Antanas Šimkonis), gyvenantį 14 Chelmford Street, Lawrence mieste, Masačusetso valstijoje.
6) 1921 m. birželio 17 d. į Niujorko uostą atplaukė ežerėniškiai žydai Bleichmanai. Penkiasdešimt penkerių Chane Gessie Bleichman (anketoje nurodoma, kad vieniša, bet gali būti, kad našlė ar išsiskyrusi) plaukia pas ištekėjusią dukterį Ena Lavine, gyvenančią 38 Kennedy Street, Hartforde, Konektikuto valstijoje.
Beje, ponia Gessie atvyko ne viena, o su būriu šeimos jaunimo. Dalis, tikriausiai yra jos pačios vaikai, o dalis, sprendžiant iš amžiaus, gali būti anūkai: dvidešimtmetė netekėjusi Chaie Sura, septyniolikmetis Mendelis, trylikametė Gitel ir devynerių Lea.
7) Dvidešimt devynerių metų ištekėjusi ežerėniškė žydė Chane Schneider į Niujorką iš Liepojos atplaukė 1922 m. sausio 7 d. Iš čia ji vyks pas vyrą Louis Goldmark, gyvenantį 2923 Ulman Avenue, Baltimorėje, Merilendo valstijoje. Gali būti, jog dokumentuose moteris nurodė mergautinę pavardę.
8) Dvylikametė ežerėniškė moksleivė Tzipa-Leja Lerman 1922 m. sausio 7 d. atplaukė į Niujorko uostą. Iš ten ji keliavo pas tėvą Nathan Laruman, gyvenantį 613 Harrison Avenue, Bostone, Masačusetso valstijoje.
9) Žydai broliai Baronai iš Dusetų, septyniolikmetis kepėjas David ir aštuoniolikmetis balnius Schmul, 1905 m. rugpjūčio 1 d. atvyko į Niujorką. Iš čia jie keliaus pas pusbrolį Moshe, gyvenantį 300 Eighth Avenue, Brukline, Niujorko valstijoje. Pusbrolis jiems apmokėjo kelionės bilietą.
Pažymėtina, jog 1905 m. pavasarį Dusetose kilo prieš vietos žydus nukreiptas pogromas, kurio metu nukentėjo Baronų šeima. Icchakas Baronas buvo nužudytas (palaidotas Dusetų žydų kapinėse), tad jaunuolių išvykimas gali būti susijęs su šia nelaime. Daugiau apie Dusetų pogromą galite paskaityti paspaudę nuorodą.
10) Dvidešimt ketverių metų Yuan Shileikis (tikriausiai turėtų būti Jonas Šileikis), kilęs iš Trinkuškių kaimo, neraštingas žemės ūkio darbuotojas, nevedęs, 1907 m. vasario 21 d. atvyko į Niujorką, iš kur keliaus pas pusbrolį Joną Bernatonį, gyvenantį Superior, Viskonsino valstijoje. 1909 m. lapkričio 16 d. į Niujorką atplaukė Jono Šileikio pusbrolis Wicenty Schileikis (tikriausiai turėtų būti Vincentas Šileikis).
Nagrinėjant anketas pastebima, jog tais laikais į JAV išvyko bent penki Šileikiai, kilę iš Trinkuškių kaimo. Deja, nepavyko aptikti duomenų apie puikų Zarasų krašto dailininką Miką Šileikį, išvykusį į JAV 1913 m.
Pagal JAV Eliso salos imigrantų patikros posto archyvų medžiagą parengė Kęstas Vasilevskis, Zarasų krašto muziejaus muziejininkas (kelionių vadovas)
