Manoma, kad sasumata buvo išrasta dar Muromači laikotarpyje, maždaug 14 amžiuje, tačiau rimčiau paplito tik Edo laikotarpyje 17 amžiuje. Tai buvo vienas iš trijų nemirtinų samurajų ginklų, skirtų nusikaltėlių sulaikymui. Samurajai tuomet atlikdavo ir policijos vaidmenį, todėl naudojo įvairias sulaikymo priemones.
Torimono sandōgu trijų ginklų sistemą susidarė ilga kartis stūmimui tsukubō, drabužių griebtuvas sodegarami ir dvišaka kartis sasumata. Sasumatos užduotis buvo pavojingų nusikaltėlių sulaikymas, kol jie galės būti surišti. Šį ginklą sudarė ilga maždaug 2 metrų ilgio kietmedžio kartis su dvišakiu metaliniu antgaliu, kuris apglėbdavo įtariamojo kaklą, kūną ar galūnes. Taip tvirtas samurajus nusikaltėlį galėdavo prispausti prie žemės ir jį laikyti, kol vietą pasieks bendražygiai.
Panašūs ginklai buvo naudojami ir Kinijoje, ir, greičiausiai, kitose šalyse. Įdomu tai, kad panašūs įrankiai naudoti ir gaisrų gesinime. Jie padėdavo iškelti kopėčias ar nuversti jau sudegusias sienas. Tačiau Japonijos policijoje sasumatos nėra tolima praeitis - jos naudojamos iki šiol.
Šiuolaikinės sasumatos jau neturi aštrių kaltinių spyglių ar medinių rankenų. Šie ginklai dabar gaminami iš aliuminio, tačiau pasižymi tokia pačia forma ir panašia konstrukcija. Sasumatos šiandien yra dažniau naudojamos kaip savigynos ginklas. Riaušes malšinantys pareigūnai šiais įrankiais apsigina nuo agresyvių žmonių ir juos sulaiko. Ilga kartis neleidžia peiliais ginkluotiems žmonėms per daug prisiartinti.
Sasumatas norima išplatinti ir Japonijos mokyklose. Japonijoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, bijoma smurto aktų mokyklose. Sasumata gali padėti apsaugoti mokytojus ir vaikus. Šiuo ginklu naudotis labai paprasta ir jis yra nemirtinas. Šaunamuoju ginklu neginkluotą užpuoliką galima sulaikyti išties efektyviai, todėl sasumatos Japonijoje tikriausiai išliks naudojamos dar ilgai. Šis ginklas yra toks paprastas, kad amžiui tiesiog nepasiduoda.