Artėjant rinkimams, kandidatai į prezidentus gaus daug žurnalistų klausimų apie politiką – tiek apie savo politines pažiūras ir programas, tiek apie einamuosius klausimus.
Mažiau klausimų jie gaus apie kitus svarbius dalykus – vaikystę, jaunystę, biografijos vingius, asmenybės formavimąsi, pomėgius, skaitytas knygas ir filmus, namus, idealus ir asmeninį gyvenimą. Būtent tokius klausimus 15min užduoda kandidatams.
Pirmasis 15min pašnekovas – Laisvės partijos kandidatas į prezidentus, teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Su D.Žalimu kalbėjomės jo namuose Vilniuje, Bajorų rajone.
D.Žalimo biografijos faktai
- Amžius – 50 metų
- Gimė Vilniuje
- Mokyklą baigė Vilniuje
- Išsilavinimas – teisininkas (VU Teisės fakultetas), specializacija – tarptautinė teisė
- 2014–2021 m. buvo Konstitucinio Teismo pirmininkas
- Į Prezidentus kelia Laisvės partija
Pokalbio temos
- Kaip D.Žalimui sekėsi augti „Krasnūchoje“, su kuo ir kodėl vaikystėje jis santykius aiškinosi kumščiais
- D.Žalimas daug metų buvo aktyvus Vilniaus „Žalgirio“ sirgalius: kodėl jo pravardė buvo Kaulas ir už ką jį sulaikė milicija
- Kaip sovietinė okupacija prisidėjo prie to, kad D.Žalimas nutarė studijuoti teisę
- Kokį ukrainiečių serialą D.Žalimas žiūri laisvalaikiu
- D.Žalimas yra tikintis, bet ne katalikas: kokiai religinei bendruomenei priklauso
- Ką D.Žalimas uždraustų, jei turėtų galimybę
- Kodėl D.Žalimas norėtų grįžti į Taivaną
– Susitinkame jūsų namuose Bajoruose. Ar seniai čia gyvenate? Kodėl pasirinkote būtent šį rajoną?
– Neseniai, gal nuo 2022 m. spalio. Pasirinkome, nes tiesiog pasitaikė geras variantas. Kainos ir kokybės santykis, pakankamai draugiška, labai sutvarkyta aplinka, daug erdvės, yra sodas.
Augau 2 pereinamųjų kambarių bute Savanorių prospekte, todėl visada norėjosi turėti savo namą su sodu. Tai yra tiesiog svajonės įgyvendinimas.
– Augote Vilniuje? Papasakokite apie savo vaikystę.
– Augau vadinamojoje „Krasnūchoje“ („Krasnūcha“ – šnekamasis Vilniaus rajono aplink Savanorių prospektą pavadinimas, – red. past.), netoli Kauno stotelės. Tai buvo savotiška aplinka, labai rusakalbis rajonas.
Ten, kur gyvenau, buvo du blokiniai daugiabučiai namai, vadinamosios „chruščiovkės“. Per du namus iš 160 butų buvo vos 4 ar 5 lietuvių šeimos.
Mes, vaikai, bendraudavome nacionaliniu pagrindu, lygiai taip pat nacionaliniu pagrindu pykdavomės ar mušdavomės. Tekdavo girdėti iš rusakalbių, kad lietuvių kalba nereikalinga, tai paukščių kalba ir panašiai, ir aiškintis santykius kumščiais.
Tekdavo girdėti iš rusakalbių, kad lietuvių kalba nereikalinga, tai paukščių kalba ir panašiai, ir aiškintis santykius kumščiais.
Visa laimė, kad netoli, Konarskio gatvėje, buvo iš esmės lietuvių apgyventas namas. Daugiausia laiko vaikystėje leisdavau to namo kieme. Adreso neprisiminsiu, bet netoli LRT pastato, perėjus per gatvę.
