„Humaniškesnis“ paskutinio nuosprendžio vykdymas
Elektros kėdę sukūrė Niujorke gyvenęs dantistas Alfredas P.Southwickas. Pirmą kartą elektros kėdė pagal paskirtį panaudota 1890-aisiais.
Tiesa – pirmajam žmogui, kuriam buvo skirta mirties bausmė elektros kėdėje, to patirti neteko. Bausmė buvo sušvelninta, ir jis buvo įkalintas iki gyvos galvos.
Antrajam žmogui, kuriam paskirta tokia pati bausmė, Williamui Kemmleriui, ši atšaukta nebuvo. Kirviu žmoną užmušęs vyras elektros kėdėje atsidūrė 1890-ųjų rugpjūčio 6 dieną. 1000 voltų srovė jo kūnu buvo leidžiama 17 sekundžių.
Bausmės vykdyme dalyvavusiems gydytojams apžiūrėjus kūną paaiškėjo, kad vyras prarado sąmonę, tačiau širdis nesiliovė plakusi. Kadangi elektros generatorius išsikrovė, reikėjo luktelėti, idant jis pasikrautų. Antrą kartą per nuteistojo kūną leista 2000 voltų srovė. Egzekucija iš viso truko apie 8 minutes.
Vienintelė kita valstybė, kurioje naudotas elektros kėdės metodas, buvo Filipinai, nors ir ten nuo 1975-ųjų šis metodas nebepraktikuojamas.
Iš pradžių manyta, kad elektros kėdėje sėdintis žmogus turėtų mirti nuo smegenų pažeidimo, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad vis dėlto kūnu leidžiant stiprią elektros srovę sustoja širdis.
Elektra laikyta humaniškesniu mirties nuosprendžio įgyvendinimo būdu už korimą. Šis metodas greitai išplito Jungtinėse Valstijose – 1897 metais pradėtas naudoti Ohajuje, 1900-aisiais Masačiusetse, 1906-aisiais Naujajame Džersyje ir 1908-aisiais Virdžinijoje.
Dauguma valstijų, kuriose naudota elektros kėdė, yra Misisipės baseine. Šis mirties bausmės įgyvendinimo metodas iki 1980-ųjų buvo vyraujantis Jungtinėse Valstijose. Vėliau elektros kėdę pakeitė injekcijos.
Vienintelė kita valstybė, kurioje naudotas elektros kėdės metodas, buvo Filipinai, nors ir ten nuo 1975-ųjų šis metodas nebepraktikuojamas.
Piktoji pamotė elektros kėdėje
Pirmoji moteris atsidūrusi elektros kėdėje – Martha Place. Bausmė moteriai buvo įgyvendinta prieš 120 metų, 1899-ųjų kovo 20 dieną. Elektros kėdėje nuteistoji atsidūrė už podukros nužudymą.
Tiesa, jau po lemtingo nutikimo kalbėta, kad Martha pavyduliavo Idai Williamo.
Martha Garretson gimė 1849-aisiais Naujajame Džersyje. Sulaukus 23-ejų nelaimingo atsitikimo metu Marthai buvo sutrenkta galva. Pasak brolio, Martha po traumos neatsigavo ir liko protiškai nestabili.
Už našlio Williamo Place moteris ištekėjo 1893 metais. Iš praėjusios santuokos vyras turėjo dukrą Idą. Marthą Williamas nusamdė kaip namų prižiūrėtoją, padėsiančią jam auginti dukrą, tačiau vėliau vedė moterį.
Tiesa, jau po lemtingo nutikimo kalbėta, kad Martha pavyduliavo Idai Williamo. Pats vyras ne kartą kreipėsi į policiją dėl žmonos grasinimų nužudyti podukrą.
1898-ųjų vasario 7 dieną Martha kirviu užsipuolė į namus grįžusį Williamą. Vyrui pavyko pabėgti, tačiau pagalbos jis sulaukė per vėlai. Į namus Brukline atvykusi policija rado Marthą gulinčią ant grindų su virš galvos užversta suknele. Į kambarį iš dujotiekio veržėsi dujos, moteris buvo apsinuodijusi.
Antrame namo aukšte rastas septyniolikmetės Idos kūnas. Merginos lūpos kraujavo, o akis buvo aptirpdžiusi rūgštis, naudojama fotografijai – fotografija buvo Williamo hobis. Nustatyta, kad mergina užduso. Martha buvo hospitalizuota ir suimta.
Po metų moteris buvo nuteista mirties bausme – pagrindiniu liudininku byloje prieš ją tapo Williamas. Bausmę Marthai atlikti turėjo Niujorko valstijos gubernatorius Theodoras Rooseveltas, vėliau tapęs Jungtinių Valstijų prezidentu, tačiau jis tai daryti atsisakė.
Nors mirti elektros kėdėje prieš Marthą buvo nuteistos kitos dvi moterys, būtent piktoji pamotė tapo pirmąja.
