Laimo ligos vardas yra kilęs iš nedidelio JAV miestelio vardo. Laimo (Lyme) miestelį rasime Konektikuto valstijoje, jame gyvena kiek daugiau negu 2 tūkstančiai gyventojų.
1975 m. rudenį dalį šiame miestelyje ir aplink jį gyvenusių vaikų ir suaugusiųjų netikėtai ėmė kamuoti neaiškios kilmės artritas (sąnarių uždegimas), kuriuo skundėsi tiek suaugusieji, tiek vaikai.
Miestelio gyventojus vargino įvairūs simptomai – patinę keliai, paralyžius, odos bėrimai, galvos skausmai ir stiprus lėtinis nuovargis.
Apsilankymai pas gydytojus ir gulėjimas ligoninėje tapo gerokai dažnesni negu turėtų būti tokiame mažame miestelyje.
Dalis užsikrėtusiųjų pastebėjo, kad prieš pasireiškiant kitiems simptomams jiems ant kūno atsirasdavo neaiškios kilmės raudonos dėmės.
Nesuprasdamos, kas kelia šiuos keistus simptomus, kelios šeimos iš Laimo kreipėsi pagalbos į Konektikuto valstijos sveikatos departamentą ir Jeilio medicinos mokyklą.
Prasidėjo tyrimas, kuris baigėsi 1976 m. Buvo užfiksuota nauja liga. Ji buvo pavadinta Laimo liga pagal miestelį, kur pastebėti pirmieji atvejai.
Tyrimas nustatė, kad liga, tikėtina, yra bakterinės kilmės, ir iškėlė teoriją, kad galimas ligą sukeliančios bakterijos pernešėjas yra erkės. Bet tiksliai tuomet tai dar nebuvo žinoma.
Panašiu metu Laimo ligos atvejų užfiksuota ir Viskonsine, Kalifornijoje. Po keleto metų nustatyta, kad pacientų, kuriems pasireiškia bėrimas ir kiti Laimo ligos simptomai, gydymas antibiotikais yra veiksmingas. Taip pasitvirtino hipotezė, kad ligą sukelia bakterinė infekcija.
Po kelių metų mokslininkas Willy Burgdorferis galiausiai nustatė ryšį tarp erkių ir Laimo ligos. Jis atrado, kad ligą sukelia erkių pernešama bakterija.
Medicinos bendruomenė pagerbė daktaro Burgdorferio atradimą 1982 m. pavadindama šią bakteriją Borrelia burgdorferi.
Tiesa, tai nereiškia, kad Laimo liga atsirado tik prieš keliasdešimt metų. Ji daug senesnė – neseniai atlikus 5300 metų senumo mumijos skrodimą joje rasta Laimo ligą sukeliančių bakterijų.
Migruojančią eritemą – raudoną besiplečiančią dėmę, būdingą Laimo ligai – pirmasis prieš maždaug 130 metų aprašė vokietis gydytojas Alfredas Buchvaldas. Tačiau tuomet ligos sukėlėjas nustatytas nebuvo.
1764 m. škotų gydytojas Johnas Walkeris taip pat aprašė „įsisiurbiančio vabalo“ sukeliamą ligą, kurios vienas simptomų yra „skausmai vidinėse galūnių dalyse“. Dabar manoma, kad jis kalbėjo apie Laimo ligą.
Dabar JAV per metus nustatoma apie 400 tūkst., Europoje – apie 200 tūkst. Laimo ligos atvejų, tai labiausiai Šiaurės pusrutulyje paplitusi infekcinė vabzdžių pernešama liga.
Kol kas skiepų nuo Laimo ligos nėra. 1998 m. JAV rinką pasiekė vakcina LYMErix nuo Laimo ligos, tačiau po kelių metų dėl prastų pardavimų ji buvo atšaukta.
Tokią vakcinos nesėkmę lėmė kelios priežastys. Visuomenėje pasklido nerimas dėl vakcinos neva sukeliamų šalutinių efektų, be to, vakcinos sveikatos apsaugos draudimas nekompensuodavo, ir daug amerikiečių nenorėjo leisti pinigų. 2002 m. gamintojai „GlaxoSmithKline“ atšaukė vakciną iš prekybos.
Visgi vakcinų kūrimas tęsiasi. Jos vis dar yra klinikinių bandymų stadijoje, bet jei bandymai bus sėkmingi, gali būti, kad po kelių metų pasaulyje ir Lietuvoje jau bus galima skiepytis nuo Laimo ligos.