Kas yra bunkerių griovėjas?
Bunkerių griovėjas (bunker buster) yra specialiai sukurtas šaudmenų tipas, skirtas giliai įsiskverbti į tvirtas betonines struktūras, kurios dažnai, bet ne visada, yra giliai po žeme, pavyzdžiui, betoninės povandeninių laivų bazės (submarine pen), kurios paprastai yra neįveikiamos įprasta amunicija.
Antrojo pasaulinio karo metu buvo sukurta keletas bunkerių naikinimo bombų, tarp kurių garsiausios buvo britų „Tall Boy“, „Grand Slam“ ir „Disney Bomb“, taip pat ir amerikiečių „Tarzon“.
Kas buvo „Disnėjaus bomba“?
„Disnėjaus bomba“ buvo raketinė bunkerių naikinimo bomba, kurią Antrojo pasaulinio karo metu sukūrė Didžiosios Britanijos karališkasis laivynas. Bomba, oficialiai vadinama „4500 lb Concrete Piercing/Rocket-Assisted Bomb“, buvo specialiai sukurta įsiskverbti į betonines konstrukcijas, pavyzdžiui, povandeninių laivų bunkerius, kurie buvo atsparūs įprastiems laisvo kritimo bombardavimams.
Bombą suprojektavo Karališkojo jūrų laivyno kapitonas Edwardas Terrelis ir jį iš dalies įkvėpė Antrojo pasaulinio karo Disnėjaus animacinis filmas „Pergalė per oro pajėgas“ („Victory Through Air Power“), sukurtas 1943 metais. Šiam naujam ginkluotės tipui buvo sumontuotos kietojo kuro raketos, kurios padėjo padidinti bombos greitį kritimo metu.
Bombą pagamino Vickeris Armstrongas, o jos varomasis variklis kaip kurą naudojo korditą. Bomboje buvo panaudota sprogstamoji medžiaga šelitas (shellite). Bomba buvo tokia didelė ir sunki, kad ją gabenti galėjo tik dideli amerikiečių bombonešiai, tokie kaip B-17 „Flying Fortress“ ir B-29 „Superfortress“.
Bomba buvo 5 m ilgio, svėrė 2 000 kg, siauriausioje vietoje jos skersmuo buvo 280 mm, ties uodega – 430 mm. Tai suteikė bombai maždaug 1 590 km/val. smūgio greitį, kuris buvo žymiai didesnis nei lygiavertės 5 tonų „Tallboy“ bombos, kurios smūginis greitis siekė 1210 km/val.
Bomba nebuvo plačiai gaminama ir naudojama. Europos karo teatre 1945 m. vasario – balandžio mėn. ją panaudojo tik Jungtinių Valstijų oro pajėgos. Nors pradiniai bombos bandymai parodė, kad bomba nebuvo ypač tiksli, tačiau ji buvo labai efektyvi, nes prasiskverbdavo maždaug net per 5 m gelžbetonio sluoksnį, sunaikindama taikinį.
Kadangi ji buvo panaudota kare gana vėlai, bombos indėlis į Ašies pajėgų pralaimėjimą nebuvo esminis. Vis dėlto tai padėjo sukurti vėlesnes bunkerių naikinimo bombų kartas jau po karo.
Kaip sukurti „Disnėjaus bombą“ įkvėpė Disnėjaus filmas
Ankstyvuoju Antrojo pasaulinio karo etapu vokiečių povandeniniai laivai kėlė siaubą tarp sąjungininkų laivų vilkstinių. Vokiečių povandeniniai laivai veikdavo vadinamosiose „vilkų gaujose“, kurias jūroje buvo labai sunku aptikti ir įveikti.
Antskrydžiai prieš vokiečių povandeninių laivų betonines bazes, esančias Prancūzijos ir Norvegijos pakrantėse, taip pat pasirodė neveiksmingi, nes įprastomis bomboms jų pramušti nepavyko.
1942 m. britai labai norėjo rasti problemos sprendimą, kuri jiems brangiai kainavo.
Atsitiktinumo dėka, JAV vyriausybė paprašė „Disney“ kino kompanijos sukurti daugybę propagandinių filmų, kurie padėtų įkvėpti piliečius po išpuolių prieš Perl Harborą ir paskelbus karą Ašies pajėgoms.
Vienas iš tokių filmų buvo „Pergalė per oro pajėgas“, kuris įkvėpė „Disnėjaus bombos“ dizainą. Šiame animaciniame filme yra scena, kai raketomis varomos bombos buvo naudojamos prasiskverbti ir sunaikinti vokiečių povandeninių laivų betonines bazes.
Pasakojama, kad peržiūrėję šį filmą britų pareigūnai, tarp kurių buvo kapitonas Edwardas Terrelis, buvo įkvėpti sukurti naujos rūšies bombą, kuri galėtų sunaikinti vokiečių povandeninių laivų bunkerius.
„Disnėjaus bombos“ dizainas buvo paremtas ankstesniais Barneso Walliso darbais, kuris jau buvo sukūręs dvi dideles „žemės drebėjimo“ tipo bombas Karališkosioms oro pajėgoms. Tarp jų buvo 5 tonų „Tallboy“ ir 10 tonų „Grand Slam“ bombos.
Šios bombos buvo specialiai sukurtos smogti arti numatyto taikinio, įsiskverbti gilyn į žemę ir sukelti dideles per žemę perduodamas smūgines bangas, kurios sukelia taikinio struktūrinę žalą – iš čia ir kilo šių bombų terminas „žemės drebėjimo bombos“.
Priešingai nei ankstesnės bombos, „Disnėjaus bomba“ nuo pat pradžių buvo sukurta įskverbianti į betonines konstrukcijas, pavyzdžiui, stipriai sutvirtintus bunkerių stogus. „Žemės drebėjimo bombos“ buvo skirtos nukreipti visą naikinimo galią į konstrukciją, o „Disnėjaus bomba“ buvo sukurta tam, kad įsiskverbtų tiesiai į per betoninę struktūrą ir sunaikintų ją iš vidaus.
Dėl šios priežasties „Disnėjaus bomba“ turėjo neįprastai storą plieninį apvalkalą, kuriame buvo palyginti mažesnis kiekis sprogmenų.
Didžiosios Britanijos admiralitetas buvo sužavėtas E.Terrelio idėja, o gamyba buvo pavesta Didžiosios Britanijos orlaivių ministerijai, kuri buvo atsakinga už nutarimų priėmimą. Galiausiai įtikinus ir W.Churchillį, bomba buvo pradėta gaminti 1944 m.
Kur „Disnėjaus bomba“ buvo panaudota?
Bomba buvo britų išradimas, tačiau tik tam tikri amerikiečių bombonešiai sugebėjo jas gabenti. Tokią užduotį sugebėjo atlikti tik amerikiečių B-17 „Flying Fortress“, todėl bombos buvo dislokuotos pagal bendrą JAV ir JK gynybos technologijų dalijimosi susitarimą.
Bombos buvo tokios didelės, kad jos netilpo į bombų skyrius, todėl jas reikėjo tvirtinti po sparnais. Sprogdintojai taip pat turėjo įmontuotas kameras, leidžiančias stebėti bombų trajektoriją.
Bandymai prasidėjo 1945 m. Naudodamiesi bandymų medžiaga, inžinieriai galėjo patobulinti bombos konstrukciją, kad padidintų bombos tikslumą ir galingumą.
Pirmą kartą „Disnėjaus bomba“ buvo panaudota 1945 m. vasario ir kovo mėnesiais prieš Ijmuideno uostą Nyderlanduose. Šiame uoste buvo dvi įtvirtintos vokiečių povandeninių laivų bazės, iš kurių viena turėjo daugiau kaip 4 m gelžbetoninį stogą, o antroji - 3,65 m su 91 cm oro tarpu tarp betoninių perdangų.
Bombardavimas pasirodė esąs pakankamai sėkmingas, todėl 1945 m. kovo mėn. buvo surengtas antras išpuolis prieš povandeninių laivų bazę „Valentin“ Rekume, Brėmene.
Iš daugiau nei 60 numestų „Disnėjaus bombų“ tik viena pataikė tiksliai į taikinį, tačiau tai buvo pražūtingas smūgis, nes pavyko prasiskverbti per 4,5 m storio betono stogą ir taip apgadinti bazę, kad ji iki karo pabaigos nebuvo atstatyta.
Artėjant karo pabaigai, paskutinis išpuolis naudojant „Disnėjaus bombas“ įvyko 1945 m. balandžio 4 d. Hamburge. 24 „B-17“ bombonešiai puolė įvairius įtvirtinimus aplink miestą. Kita misija 1945 m. gegužę buvo atšaukta.
Karo pabaigoje keturiose kovinėse misijose priešo pajėgoms ir įrenginiams buvo numestos 158 bombos.
Po karo britai tęsė bandymus su „Disnėjaus Bombomis“, naudodami amerikiečių bombonešius. Tai galiausiai paskatino sukurti „Project Ruby“ – bendrą JAV ir JK projektą, skirtą išbandyti ir sukurti naujas betonui skvarbias bombas.
„Disnėjaus bomba“ buvo vienas įdomiausių epizodų Antrojo pasaulinio karo metais. Įkvėpta animacinių filmų, ji padėjo palaužti vokiečių karo mašiną.
