„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Keistoji medicinos istorija – gydytojas gelbėjo gyvybes, pumpuodamas vandenilio dujas į išangę

Medicinos istorijoje gausu gydytojų, kurie taikydami keistus gydymo metodus, gelbėjo gyvybes. Vienas tokių, yra daktaras Nicholasas Sennas, kuris gelbėdamas gyvybes pumpavo vandenilio dujas į... išangę.
Gydytojas Nicholasas Sennas 1904 m.
Gydytojas Nicholasas Sennas 1904 m. / Wikimedia Commons nuotr.

Daktaras Nicholasas Sennas buvo JAV chirurgas, tarnavęs 1898 m. Ispanijos ir Amerikos kare.

Tuo metu, kai rentgeno spindulių naudojimas nebuvo plačiai paplitęs, nepaprastai sunku buvo diagnozuoti ir surasti kulkos žaizdas pilve, kur buvo žarnos ar skrandis.

Tai buvo didelė problema, turint omenyje, kad negavus greito gydymo plonųjų žarnų žaizdos be išimties baigdavosi mirtimi.

Pamačius daug tokio tipo mirčių, dr. Sennui kilo mintis, kad skrandžio ar žarnyno žaizdų reikia ieškoti tokiu būdu, kaip nustatomas dujų vamzdžio nuotėkis.

Nors tai atrodo kaip beprotiška idėja, Sennas sugalvojo pumpuoti dujas į išangę ir tuoj pat ėmėsi darbo.

„Pirmasis tikslas, kurį reikėjo pasiekti, buvo įrodyti viso skrandžio ir žarnyno kanalo pralaidumą oro pripūtimui", – rašė gydytojas.

Ankstesni eksperimentai parodė, kad pumpuoti vandenį buvo bloga mintis, įskaitant tą, kai „plyšo vaiko plonoji žarna“. Sennas nusprendė naudoti vandenilį, manydamas, kad tai nedirgina audinių ir jį galima lengvai naudoti.

Pirmiausia jis atliko bandymus su šunimis. Kai kuriems iš jų darė anesteziją, o kitiems – ne, prieš tai pripūsdamas juos kaip balioninius šunis. Badymai buvo sėkmingi, nes „visi gyvūnai išgyveno eksperimentą“.

Vykdydamas eksperimentų su tikrais žmonėmis serijas, norėdamas įrodyti jos veiksmingumą ir saugumą, ir iš dalies dėl to, kad jam buvo įdomu, koks tai jausmas, Sennas pats į save prisileido vandenilio.

„Į tiesiąją žarną buvo įleista beveik 6 litrai dujų. Gaubtinės žarnos išsiplėtimas sukėlė tiesiog išsiplėtimo jausmą, tačiau vos tik dujos pateko į klubinę žarną, atsirado skausmų, kurie didėjo ir pasibaigė tik išbėgus visoms dujoms po pusantros valandos“, – rašė jis.

„Kai žarnynas ir skrandis visiškai išsiplėtė, pūtimo jausmas kėlė nerimą ir apėmė silpnumo pojūtis, sukėlęs gausų prakaitą. Daug dujų išsiskyrė erukcijos (raugėjimo) metu, po kurios labai palengvėjo.

Akivaizdžius skausmus, susijusius su plonųjų žarnų pripūtimu oru ar dujomis, akivaizdžiai sukelia padidėjęs žarnų peristaltinis poveikis, bandant išstumti jų turinį, nes jis visada buvo protarpinio tipo ir greitai atslūgo po dujų išsiskyrimo“, – toliau savo pastebėjimus tęsė Sennas.

Pirmasis pacientas, 27 metų vyras, pašautas pistoletu, kurį pagydyti dujų pripūtimu išbandė daktaras, neišgyveno.

Tačiau tai pasirodė esanti naudinga priemonė nustatant žaizdas. Ji išgelbėjo daug gyvybių ir buvo nustota taikyti tik tada, kai plačiai paplito rentgeno spindulių technologija. Tai reiškė, kad sužeistųjų tiesiųjų žarnų nebereikėjo pripūsti dujomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs