Įdomiausiomis 1922 m. vasario mėnesio Lietuvos ir pasaulio aktualijomis dalijamės ir su 15min skaitytojais.
Lietuva Pasaulinėje pašto sąjungoje
Vasario mėnuo prasidėjo svarbia žinia, jog Lietuva tapo visateise Pasaulinės pašto sąjungos nare.
Šios sąjungos ištakos siekia 1874 m., kai Berno mieste buvo įkurta Bendroji pašto sąjunga, kuri 1878 m. jau gavo Pasaulinės pašto sąjungos vardą.
Sąjungos pagrindinis tikslas – tarptautinių pašto ryšių organizavimas, koordinavimas ir plėtojimas. Šiuo metu sąjungai priklauso 192 valstybės. Sovietų sąjungos okupacijos metais Lietuvos narystė šioje sąjungoje buvo nutrūkusi. Ji atnaujinta 1992 m.
Naujas Ministrų kabinetas
1922 m. sausio mėnesį „Trimite“ buvo skelbiama, kad „Ministeris Pirmininkas d-ras K. Grinius įteikė l. e. Valstybės Prezidento pareigas St. Seimo Pirmininkui pareiškimą apie Ministerių kabineto atsistatydinimą“.
Jau vasario 2 d. Prezidentas Aleksandras Stulginskis patvirtino naujos sudėties Ernesto Galvanausko sudarytą „Ministerių Kabinetą“. Tai buvo jau VII ministrų kabinetas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.
Iš ankstesnio kabineto liko pats Ernestas Galvanauskas, Vladas Jurgutis, Jonas Aleksa, Vincas Karoblis ir Maksas Soloveičikas. Visi kiti ministrai nauji.
Štai koks buvo naujasis kabinetas: „Ministeris Pirmininkas – inž. Ernestas Galvanauskas, Užsienių Reikalų Ministeris – prof. Vladas Jurgutis, Krašto Apsaugos – inž. majoras Balys Šližys, Vidaus Reikalų – teisininkas Kazys Oleka, Finansų, Prekybos ir Pramonės – Jonas Dobkevičius, Susisiekimo – inž. Petras Vileišis, Švietimo – prof. Petras Juodakis, Žemės Ūkio ir Valst. Turtų – agronomas Jonas Aleksa, Teisingumo – teisininkas Vincas Karoblis, Žydų Reikalų minist. be portfelio – d-ras Maksas Soloveičikas.“
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Vasario 11 d. švietimo ministras Petras Juodakis atvyko į Kauno VII fortą apžiūrėti čia rengiamą būsimą Lietuvos centrinį valstybės archyvą.
Forto pritaikymo šiam archyvui projektą paruošė vienas moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje architektas Vladimiras Dubeneckis.
Apsilankymo metu ministras apžiūrėjo visus kazematus (urvus), kur buvo sukrautas visas iš Rusijos pargabentas turtas. Jį sudarė daugiausia buvusios carinės valdžios raštai, knygos, dokumentai, planai ir kt.
Buvo pastebėta, jog „pargabenta toli ne visa, kas prieš karą buvo išvežta iš Lietuvos į įvairius Rusijos miestus ir einant sutartimi turėjo būt mums grąžinama. Daug geresnės naudos yra pasilikę Rusijoje.“
Citatoje minima Lietuvos ir Sovietinės Rusijos 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta Taikos sutartis. Joje buvo nurodoma, jog Lietuvai turėtų būti sugrąžintos istorinės vertybės, kurios buvo išvežtos Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1917) ir patekusios Rusijos įstaigų žinion.
Tačiau buvo išlyga, kad Rusija atiduoda Lietuvai kultūrines vertybes, jeigu jos, atitekdamos pastarajai valstybei, nedaro skriaudos pačiai Rusijai. Šis ginčas dėl vertybių negrąžinimo tęsiasi iki šių dienų.
Žemės reformos įstatymas
1922 m. vasario 15 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas galutinai priėmė Žemės reformos įstatymą. Paskelbtas jis buvo tų pačių metų balandžio 3 d. Šios žemės reformos tikslas buvo aprūpinti žeme daugiau nei 200 000 Lietuvos bežemių ir mažažemių valstiečių.
Šiam reikalui Vyriausybė sudarė žemės fondą daugiausia iš nusavintos dvarų žemės, jos savininkams paliekant po 80 ha. Žemės reforma vyko visą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį.
Jos metu ūkininkais tapo 38 700 bežemių ir 26 300 mažažemių Lietuvos piliečių. Vykdant Žemės reformą, Lietuvoje vyko ir kaimų skirstymas į vienkiemius.
Buvo pertvarkytas visas žemės ūkis, kuris greitai prisitaikė prie Europos rinkos, o žemės ūkio produkcija tuomet sudarė Lietuvos eksporto pagrindą – tarpukariu Lietuva garsėjo savo bekonu ir sviestu.
Lietuvos universitetas
1922 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės šventės metu buvo iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas.
Jau nuo pat 1918 m. Lietuvos inteligentija vienu svarbiausių uždavinių laikė lietuviško universiteto įkūrimą. Pirmas žingsnis buvo žengtas 1920 m. sausio 27 d.
Tuomet dabartiniame Kauno Maironio gimnazijos pastate buvo atidaryti Aukštieji kursai, kurie turėjo šešis skyrius: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos.
Prabėgus dvejiems metams, 1922 m. Aukštieji kursai buvo reorganizuoti į Lietuvos universitetą.
Žurnale „Trimitas“ apie atidarymo iškilmes buvo rašoma: „E. Prezidento pareigas p. Stulginskiui perskaičius universiteto atidarymo aktą, į atidarymo iškilmes susirinkę aukštieji valdžios atstovai ir visuomenės darbuotojai sveikino ir linkėjo naujai ir pirmai Lietuvos Aukštajai Mokyklai – Universitetui tikru mokslu skinti kelią ir tvirtinti mūsų nepriklausomos valstybės pamatus.“
Lietuva švenčia Vasario 16-ąją
1922 m. buvo minimos jau ketvirtosios nepriklausomybės metinės. Šventės organizavimu rūpinosi Vyriausiasis Lietuvos gynimo komitetas.
Jis ragino visus Lietuvos gyventojus pasirūpinti nepriklausomybės šventės iškilmėmis, buvo prašoma, kad tą dieną būtų „uždarytos krautuvės gėrimo įstaigos, dirbtuvės ir t. t.“, o miestai ir kaimai visi būtų pasipuošę tautinėmis vėliavomis.
Vyriausiasis Lietuvos gynimo komitetas dėl šventės organizavimo klausimų vasario 13 d. net surengė susirinkimą, į kurį buvo pakvieti mokslo ir valdžios įstaigų, organizacijų ir politinių partijų atstovai.
Skaitant to meto spaudą matyti, jog šventė pavyko. Pagrindinis šventės veiksmas vyko Kaune, Vienybės aikštėje ir Karo muziejaus sodelyje.
Į iškilmes susirinko įvairios valdžios ir visuomenės organizacijos, mokyklos, darbininkų ir tarnautojų sąjungos su vėliavomis. Šventinę kalbą skaitė Prezidento pareigas einantis p. A. Stulginskis.
Svarbia šventės dalimi tapo kunigo T. Vaižganto pamokslas ir Laisvės Varpo pašventinimas (apie jį buvo rašoma praeitoje apžvalgoje).
Pijus XI
1922 m. vasario 6 dieną pasaulį apskriejo žinia, jog buvo išrinktas naujasis popiežius Pijus XI – Milano arkivyskupas Ambrogio Damiano Achille Ratti, buvęs nuncijus Lenkijai ir Lietuvai.
Žinoma, jog būsimasis popiežius 1920 m. bent du kartus lankėsi Lietuvoje – Vilniuje, Kaune ir Kaišiadoryse. Apsilankymo metu Kaune jis aukojo mišias svarbiausioje Kauno bažnyčioje – Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje.
Kai Kauną pasiekė žinia, kad buvęs nuncijus išrinktas popiežiumi, jo vizitu rūpinęsis Jonas Mačiulis-Maironis pažymėjo tai atminimo lentoje. Taip pat verta paminėti, kad būtent popiežius Pijus XI pripažins Lietuvos valstybę de jure.
Kokie įvykiai mirgėjo spaudos puslapiuose 1922 m. kovą, sužinosite po mėnesio. O tuos, kurie norėtų labiau pasinerti į šimtamečius įvykius, kviečiame sekti projekto „Prieš 100 metų“ interneto puslapį bei Facebook paskyrą. Joje kasdien rasite vis naują žinutę iš praeities.
Pagal projekto „Prieš 100 metų“ medžiagą parengė Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkė Lina Mikalkėnaitė
