Moderniausiais išmaniaisiais telefonais, tokiais kaip „Huawei P30“, galima sėkmingai įamžinti netgi greitai judančius objektus.
Bet fotografijai tik atsiradus, ilgą laiką įamžinti gyvūnus buvo sunku, nes pirmųjų fotoaparatų ekspozicijos laikas siekė dešimtis minučių ar net kelias valandas.
O juk vargu ar galima tikėtis, kad gyvūnas savo natūralioje aplinkoje tiek laiko išliks ramus. Net nereikšmingi judesiai, tokie kaip uodegos vizginimas, galėjo lemti nuotraukos susiliejimą.
Todėl neatsitiktinai pirmosios gyvūnų nuotraukos nebuvo darytos laukinėje gamtoje. Jose buvo įamžinti naminiai gyvūnai, gyvūnų iškamšos ar gyvūnai zoologijos soduose.
Pavyzdžiui, šioje 1864 m. nuotraukoje galite matyti „panelę Bet“. Ji buvo Londono zoologijos sodo raganosis. Zoologijos sode panelė Bet gyveno 23 metus.
Perspausdintos laikraščiuose tokios nuotraukos žmonėms, kurie nebuvo lankęsi zoologijos sode, pirmąkart gyvenime suteikė galimybę išvysti, kaip atrodo laukiniai gyvūnai, tokie kaip zebrai, žirafos ar raganosiai.
Kaip ypač išskirtinę ankstyvojo laikotarpio gyvūnų nuotrauką galima įvardinti kvagos nuotrauką.
Kvaga buvo zebro porūšis, išnykęs XIX a. Paskutinis žinomas šios rūšies egzempliorius 1883 m. nugaišo Amsterdamo zoologijos sode. Tačiau dėl šios 1870 m. nuotraukos mes žinome, kaip šie gyvūnai atrodė.
XIX a. antrojoje pusėje fotografijai tobulėjant, įamžinti gyvūnus gamtoje tapo lengviau.
Kiek žinoma, ankstyviausia gyvūno savo natūralioje aplinkoje nuotrauka yra baltojo gandro nuotrauka savo lizde, kurią 1870 m. įamžino amerikietis Charlesas A. Hewinsas.
Kitas sėkmingas ankstyvasis laukinės gamtos fotografas buvo vokietis Ottomaras Anschutzas. 1884 m. jam pavyko įamžinti skrendančius gandrus.
Reikšmingas žingsnis į priekį gamtos fotografijos istorijoje buvo žengtas 1906 m., kuomet „National Geographic“ žurnalas pirmąkart publikavo gyvosios gamtos nuotraukas. Šias nuotraukas įamžino amerikietis George'as Shiras III.
Fotografuodamas kai kurias nuotraukas, G.Shiras pirmąkart pasitelkė spąstus. Gyvūnui užlipus ant spąstų, fotokamera buvo aktyvuojama. Daugiau jo nuotraukų galite išvysti čia.
XX a. fotografai pagaliau galėjo įamžinti ir judėjimą. Pavyzdžiui, Aleksandrui Rodčenko XX a. ketvirtajame dešimtmetyje pavyko nufotografuoti arklį šuolyje ir arklių lenktynes.
Dar vienas fotografas, kurį verta paminėti – Ericas Hoskingas. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje jis tapo vienu pirmųjų gyvosios gamtos fotografų, kuris, pasitelkdamas medžiotojų metodus, ilgas valandas praleisdavo pasalose, laukdamas gyvūnų. Tik, žinoma, E.Hoskingas juos ne medžiojo, o fotografavo.
Per daugiau negu šimtą metų technologija reikšmingai progresavo. Dabar įamžinti gyvūną, nesvarbu, ar tai yra jūsų pačių augintinis, ar kelionės po gamtą metu natūralioje aplinkoje pamatytas gyvūnas, gali kiekvienas.
Ypač geras galimybes fiksuoti gamtą sudaro naujasis „Huawei P30 Pro“ telefonas. Jame esanti optinio priartinimo funkcija leidžia net penkis kartus priartinti vaizdą be jokio nuotraukos kokybės pablogėjimo. Tai fotografuoti gamtą leidžia geriau negu bet kada.
